Ribos ir paraštės: socialinė kritika tarpukario Lietuvoje

• Černiauskas, Norbertas, sudarymas [com]
• Radzevičiūtė, Gabrielė, sudarymas [com]

LTProdos „Ribos ir paraštės: socialinė kritika tarpukario Lietuvoje“, kurios pagrindu parengtas šis leidinys, dėmesio centre atsiduria XX a. 3-4 deš. sandūroje iškilusi ir brendusi naujoji dailininkų karta bei jos kūrybinis palikimas. Šių dailininkų meninėje veikloje vis didesnę reikšmę įgavo istorinės dabarties ir socialinių kasdienybės aspektų apmąstymai, referuojantys į reikšmingas to meto visuomenės ir valstybės permainas bei problemas. Per daugelį dešimtmečių viena kitą keitusios suirutės, karai, politinės santvarkos ir ideologijos apipynė šį objektą skirtingais ir neretai niekaip tarpusavyje nederančiais pasakojimais bei vertinimais. Dalis pristatomų autorių nebuvo matomi ar įvertinti tarpukario epochoje — jų kūriniai neeksponuoti parodose, neįtraukti į katalogus ar muziejų kolekcijas, o nemaža dalis apskritai neišliko. Jų percepcija ir recepcija iš esmės pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo. Sovietų ideologijai šis dailės paveldas, daugiausia sietinas su politinei kairei simpatizavusiais dailininkais, buvo parankus - pirmiausia, siekiant dekon- struoti vos du dešimtmečius gyvavusios valstybės istorinę atmintį. Kūriniuose gvildentos skurdo, socialinės nelygybės, atskirties, nedarbo, visuomenės „moralinio“ nuosmukio ir kitos temos tapo patogiu įrankiu plėtoti mitologizuotą naratyvą apie lietuvių tautos išsivadavimą iš buržuazinės ar fašistinės Lietuvos gniaužtų. Dažnai tai buvo įgyvendinama labai schematiškai ir paviršutiniškai ignoruojant bei deformuojant tikrąsias dailininkų intencijas, jų keltas idėjas ir temas, kurios dažnu atveju nesutapo su sovietų diegta ideologija. [Iš Pratarmės]

ENit is no coincidence that the exhibition Margins and Boundaries: Social Critique in Interwar Lithuania focuses on the generation of artists that emerged and matured during the 1920s and the 1930s. Their creative activities often reflected the historical context and social aspects of everyday life, referring to significant changes and transitions of society and the state. Long years of turmoil, wars, political systems and ideologies that kept replacing each other shrouded these themes with often incompatible stories and evaluations. Some of the artworks presented here were not exhibited or included in catalogs or museum collections during the interwar years. A significant number of artworks did not survive at all. Their perception and reception changed fundamentally after World War II. The Soviets viewed this art legacy - mainly associated with the artists leaning to the political left - as ideologically helpful in deconstructing of the historical memory of the country that existed for merely two decades. Poverty, social inequality, exclusion, unemployment, moral decline of the society, and other themes explored in these works became a handy tool for developing a mythologized narrative about the liberation of the Lithuanian nation from the clutches of bourgeois or fascist Lithuania. In most cases, this was implemented very schematically and superficially, ignoring and distorting the real intentions of the artists, and the ideas and themes they explored, because those often contradicted the ideology pushed by the Soviets. [From the Foreword]

• Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Giedrė Jankevičiūtė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. 303 p.
• Foto Vėros Šleivytės: Veronikos Šleivytės (1906-1998) fotografija / sudarytojos Milda Dainovskytė, Agnė Narušytė. Kupiškis : Kupiškio etnografijos muziejus, 2020. 301 p.
• Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Jolita Mulevičiūtė. Kaunas : Nacionalis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2001. 223 p.