Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba

• LKI: knygos tekstas

LTStudija yra naujausias mokslo ir kalbos politikos darbas, atspindintis svarbiausias rytų Lietuvos vardyno ir jo rašybos aktualijas. Leidinio tikslas – atsakyti į klausimą, ar dėl nelietuviškos asmenvardžių, vietovardžių rašybos dokumentuose, užrašuose kiltų pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, ar tai nepaveiktų lietuvių kalbos tradicijos. Dėl to keliami šie darbo uždaviniai: 1) glaustai (kiek šiam tikslui būtina) išnagrinėti tradicinių rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų kilmę, darybą, galimus regioninius skirtumus; 2) ištirti, kokie yra lietuviški tradiciniai asmenvardžiai (daugiausia pavardės), kokios jų ypatybės, ar lietuvių kalbos sistemoje aiškiai skiriasi lietuviškos kilmės pavardės ir ne visai ar visiškai nelietuviškos kilmės asmenvardžiai; 3) patikslinti, kaip pagal įstatymus Lietuvos Respublikoje oficialiai turi būti rašomi ir vartojami tikriniai žodžiai valstybine kalba. Mokslo studiją sudaro trys skyriai: „Rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardai“, „Rytų Lietuvos asmenvardžiai“, „Lietuvos valstybinė kalba ir vardynas“. Nagrinėjama tradicinio vardyno kilmė, daryba, cituojama ir svarbiausia literatūra tais klausimais. Studijoje pateikiamas istorinių lietuvių kalbos plotų žemėlapis, autoriaus išvados dėl Lietuvos vietovardžių ir asmenvardžių oficialios rašybos, prieduose – specialių žinių ir specialią kompetenciją turinčių mokslininkų išvados dėl asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose. Mokslo studija bus naudinga vardyno, kalbos istorijos, kalbos politikos specialistams, dialektologams, sociolingvistams, baltistams, slavistams, istorikams, teisininkams, įstatymų rengėjams ir visiems besidomintiems rytų Lietuva. [Leidėjo anotacija]

ENTo mark the Year of the Constitution and the 700th anniversary of the mention of Vilnius, this study delves into the correlation between the nomenclature of Vilnius and its environs (including place names, personal names, etc.) with the Lithuanian language system, the Constitution, the State Language Law, and statehood. The study is divided into three sections, examining the oikonyms of Eastern Lithuania, the systems of personal names written in Lithuanian and Polish, and the normative spelling of proper names in the state language. In the vicinity of Vilnius, more than 90% of hydronyms written in Polish and 70% of oikonyms have retained their Lithuanian origins, along with the ancient characteristics of the Aukštaičiai (Aukshtaitic) dialect: the Dzūkai dialect, hardened consonant l, and the pronunciation of diphthongs such as am, an, em, en, um, un, im, in. These names also preserve Lithuanian word roots, suffixes, and prefixes. Oikonyms are closely linked with Lithuanian personal names, common vocabulary, and the language system, unequivocally indicating the existence of ancient Lithuanian territories where Lithuanian was spoken, at the very least, until the 17th–19th centuries. There were five types of Lithuanian place names written in Polish letters: 1) those that remained completely authentic (cf. Ankštà, dialectically Unkštà – Polish Unkszta, Dublė, dialectically Dubla – Dumbła); 2) those that were partially Slavicized by altering the vowels, consonants, endings, suffixes, prefixes, and roots of oikonyms (cf. Grąžtēliai, dialectically Gruštēliai – Polish Grusztele, Grúodžiai – Grodze); 3) fully Slavicized (Meka – Miechowo); 4) translated (Pabéržė – Podbrzezie); 5) replaced (Pernai – Dąbrowo).The personal names were registered in the Slavic Chancellery of the Grand Duchy of Lithuania, indicating a lesser representation of clearly Lithuanian names and surnames, amounting to approximately 40%. Among them are the ancient two-stem Lithuanian surnames, along with personal names featuring a Lithuanian root or stem, characterized by unchanged endings such as -is, -as, -us, -a. For instance, in 1517, names like Bagdžius, Eičius, Strielčius, and others were documented in Maišiagala; in 1622 in Vilnius, names like Jodela „Juodelė“, Kudzis „Kudzys“, Kukia „Kukė“, Margamuszysz „Mergamušys“, Ozys „Ožys“, Zienczunas „Zenčiūnas“ were recorded. Numerous traditional Lithuanian personal names have been preserved in historical sources. In 1992, following the decision of the Supreme Council of the Republic of Lithuania to annul the arbitrarily established territorial autonomy of Southeastern Lithuania, which recognized Lithuanian, Polish, and Russian as state languages, efforts have been made to reinstate autonomy through alterations in the spelling of personal names, place names, streets, public signs, and the introduction of a regional („auxiliary“) language. The European Court of Human Rights has observed that the harm caused to the state language by transcribing surnames into other language alphabets far outweighs any potential inconveniences that individuals, whose surnames could be transcribed according to the rules and traditions of the state language, might face in their daily lives. Furthermore, female individuals whose surnames differ from male ones with nedings such as -ienė, -aitė, -ytė, -ūtė, -ė, etc., within the EU, have not raised complaints about inconveniences.„The Current Lithuanian Language Grammar“ does not anticipate any exceptions to the spelling of the personal names of Lithuanian citizens. If personal names written in Latin- based alphabets from all languages are transferred to the Lithuanian language, approximately 150 new letters would emerge, potentially disrupting the system of the state language. Consequently, the new legislation concerning the spelling of personal names in documents, along with its anticipated amendments, will need to undergo evaluation by the Constitutional Court and the Seimas. It is worth noting that naturally evolved traditional proper names in the Republic of Lithuania are inherently Lithuanian in nature. According to Article 14 of the Law on the State Language, official, standardized forms of place names in the Republic of Lithuania are to be written in the state language. The Supreme Administrative Court of Lithuania confirmed the supremacy of the State Language Law in 2009 and 2011, affirming that any public notices must be presented in the state language. Bilingual names of places, streets, and institutions are common in federal states. However, according to Article 10 of the Constitution, the territory of the State of Lithuania is integral and not divided into any state formations. In documents of the Republic of Lithuania, place names and personal names of citizens must first be written using the 32 letters of the state Lithuanian language. The attached map illustrates the shifting border of the eastern area of the Lithuanian language from the 5th to the 20th century, explaining the formation of Lithuanian authentic proper names in the region and the subsequent emergence of their non-Lithuanian forms. The map is compiled using linguistic, historical data, and scientific research. [From the publication]

• Aisčiai : lietuvių ir Lietuvos pradžia / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016. 307 p.
• Baltų ir slavų kalbų vardyno kontaktai Vitebsko srityje : disertacija / Aliaksandr Adamkovich. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2013. 132 p.
• Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida : XVII a. antroji pusė - 1939 m. : istorinė-geografinė analizė / Petras Gaučas. Vilnius : Inforastras, 2004. 122 p.
• Gedimino laiškai / sudarė ir iš lotynų kalbos vertė Sigitas Narbutas ; įvadą ir komentarus parašė Darius Kuolys. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023. 63 p.
• Iš Nočios parapijos istorijos: gyventojų pavardės 1912 m / Laima Grumadienė. Lydos krašto lietuviai. T. 2 / redakcinė komisija: N. Vėlius (pirmininkas) ... [et al.]. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002. P. 681-711.
• Konstitucijos nereikia, įstatymo nereikia: apie vieną Vyriausybės poįstatyminį teisės aktą ir vieną pirmosios instancijos teismo sprendimą / Egidijus Kūris. Kelyje su Konstitucija / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 118-166.
• LDK miestai ir miesteliai : iš Vlado Drėmos archyvų / Vladas Drėma ; [parengė Audronė Lėverienė, Arturas Mickevičius, Rita Mosiejienė] ; Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Vilnius : Versus aureus, 2006. 854 p.
• Lietuvių kalbos paribio šnektos : (fonologija) / Kazimieras Garšva. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 391 p.
• Pietinis ir vakarinis lietuviškas tradicinis vardynas / Kazimieras Garšva. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2023, 8, p. 27-43.
• Seinų krašto oikonimų priegaidės / Kazimieras Garšva. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 73-79.
• Tradiciniai ir netradiciniai rytų Lietuvos oikonimai / Kazimieras Garšva. Bendrinė kalba 2022, 95, p. 162-176.
• Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė ; [redkolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. 1110 p.
• Vilniaus istorija : legendos ir tikrovė / Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilnius : Charibdė, 2010. 563 p.