Vaizdų ir įvaizdžių montažai: transestetizmo sklaida

LTEstetizuotų vaizdų ir įvaizdžių poveikis šiuolaikinei visuomenei ir kultūrai yra svarbi humanistikos problema, susijusi su esminiais žmogiškųjų vertybių ir pasaulėžiūros metmenų klausimais. Estetika tapo gamybos ir vartojimo proceso dalimi, o vaizdas ir matomumas įgijo piniginę išraišką ir net yra pasitelkiamas kaip ginklas globaliuose ekonomikos ir politikos karuose. Suestetintas vaizdų ir įvaizdžių pasaulis bei jį grindžiantys principai (ekonominiai ir simboliniai) atskleidžia svarbius šiuolaikinės visuomenės sąrangos aspektus, keldamas susirūpinimą dėl tikrosios išgyvenimų estetikos. Pasaulio „sureginimo“ tendenciją lemia kapitalizmo skatinama dinamiška rinkos plėtra, naujų stilių, pojūčių, patirčių ir tendencijų paieška. Taip pamažu transestetika apima visas kasdienio gyvenimo sritis, jas ne tik „sumenindama“, bet ir keisdama individuacijos aplinkybes bei tapatumų konstrukcijas. Tai lemia ir tai, kad dabarties vaizdo ir įvaizdžio tyrimų laukas yra platus ir nevienalytis, reikalaujantis tarpdalykinės žiūros. Šioje dalyje didžiausias dėmesys skiriamas sociologinėms vizualinės kultūros teorijoms, kurios išskleidžia socialinę vizualinio suvokimo ir reprezentacijos problematiką bei leidžia atpažinti matomumo ir spketakliškumo galias. Šiuolaikiniai vaizdo ir įvaizdžio tyrimai padeda susieti technines, socialines ir menines vizualu- mo ypatybes, lemiančias transestetizmo įsigalėjimą globalioje visuomenėje.Transestetinio kapitalizmo sąlygomis vizualiųjų menų kūrėjai ir dizaineriai kviečiami kurti pramonės gaminių, prekybos ir pramogų centrų įvaizdžius, o žymūs prekių ženklų kūrėjai steigia meno galerijas. Visa tai kelia klausimus apie realybės suestetinimo ir „sumeninimo“ ribas, kai estetikos ir grožio kriterijai iš filosofijos ir dailės persikelia į vartojimo sferas, vitrinų reklamą ir tin- klalapių rubrikas. Ir kaip tai veikia mūsų santykį su tikrove, realumo ir nerealumo kriterijus bei meno lauko transformacijas? Taip pat verčia susimąstyti apie vartotojiškų ir antivartotojiškų įvaizdžių sandūrą, galimas „estetofilijos“ alternatyvas ir nesumeluoto tvarumo atvertį. [Iš teksto, p. 162]

ENThe impact of aestheticization on contemporary society and culture is examined in the fourth chapter - “The Montages of Pictures and Images: the Entrenchment of Transeasthetisation”. Combining visual studies, the sociology of culture, and media theory, Žilvine Gaižutytė-Filipavičienė discusses the penetration of aesthetics into all spheres of life and knowledge, arguing that the diffusion of visibility and image-making is determined by a dynamic development of consumer capitalism and globalized markets, characterized by a never-ending search for innovations. The aesthetic turn relates to the “artistic capitalism” constantly expanding the powers of visibility. Life becomes overwhelmed by pseudo-events and pseudo-realities and art in its turn is involved in the production of public images and social imageries. This encourages reflection on the permanent transgressions of boundaries in the image industry that destroys the sense of boundary itself. [Extract, p. 258]