Vaizdinės kultūros ontogenezė: kintantys žiūrėjimo ir matymo taškai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vaizdinės kultūros ontogenezė: kintantys žiūrėjimo ir matymo taškai
Alternative Title:
Ontogenesis of visual culture: the changing ways of viewing and seeing
In the Book:
Vaizd(ini)ai ir įvaizdžiai: kas ir kaip mus kuria? / redaktorė Odeta Žukauskienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021. P. 80-125
Contents:
Vaizdinis posūkis ir vaizdų gyvybingumas — Vaizdas kaip socialinis veikėjas — Skaitmeninio žvilgsnio ribos ir pasaulio ne/matymas — Algoritminis posūkis ir postvizualumas — Antiantropocentrinė regimybė — Naujosios vaizdo ontologijos prielaidos.
Subject Category:
Summary / Abstract:

LTŠiuolaikinė vaizdo kultūra įsilieja į bendruosius pasaulinio tempo greitėjimo ir nepaliaujamų pokyčių procesus, kurių daugiasluoksnius indikatorius tyrinėti sudėtinga. Vis dėlto jos raidoje galime išskirti keletą lūžių, kurie lemia vaizdų prigimties ir veikmės, pasaulio matymo ir suvokimo kaitą. Šioje dalyje dėmesį telkiame į vaizdą kaip mūsų psichinės ir fizinės būties substanciją formuojantį organizmą. Vizualumo studijų kontekste aptariama vaizdo kultūros ontogenezė132 - svarbesni vaizdo, žvilgsnio ir matymo tapsmo procesai bei juos įprasminantys ženklai. Kaip vaizdai suformuoja pasaulio matymą ir įtvirtina žvilgsnio trajektorijas? Kokius žiūrėjimo taškus nustato skaitmeninės technologijos? Kaip jie galėtų būti keičiami, kuriant mūsų įsivaizduojamybės alternatyvas?. [Iš teksto, p. 80]

ENIn the second chapter, “The Ontogenesis of Visual Culture: the Changing Ways of Viewing and Seeing” Odeta Žukauskienė discusses the shifts that follow the visual turn. She explores the evolution of visual culture and new visual regimes drawing on insights from W. J. T. Mitchell, Mirzoeff, Rubinstein and other theorists. She argues that not only has the digital shift expanded the archive of images, but also changed the perspectives of seeing the world. Satellite systems and electronic devices have introduced the types of viewpoints that are remotely controlled and that have become the means of invisible powers. Social media have created an opportunity to be hypervisible by offering a playful and performative environment for self-imaging instead. The merging of these perspectives has welcomed the algorithmic turn that begins an era of post-visuality, in which visibility depends not so much on the powers of images as on the automation systems behind them. However, facing a “new climatic regime” the theoretical framework of Latour, Coccia and others intensively activates an alternative non-anthropocentric shift, stimulating the image to be seen as the ethos of life. Thus, contemporary visual culture finds itself among the struggling belief systems, each of which could bring significant changes. [Extract, p. 257-258]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/110766
Updated:
2024-09-28 18:50:43
Metrics:
Views: 2
Export: