LTSusidomėjimas vaikų apranga, kaip ir visa vaikų kasdienybės istorija, pasaulyje tik auga. Tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaikų aprangos tema Lietuvoje tik pradeda populiarėti. Šiuos tyrimus apsunkina mažai išlikusi medžiaga, todėl rekonstruojant vaikų apdarus daugiausia galima kliautis ikonografiniais ir rašytiniais šaltiniais. Istoriškai susiklostė, kad iki XIX a. dažniausiai portretuoti kilmingi asmenys, tik XVIII a. pabaigoje atkreiptas dėmesys j paprastus gyventojus, todėl vertingų žinių apie aprangą galinčių suteikti vaikų portretų esama nedaug. Susidariusias spragas padeda užpildyti Vakarų Europos kostiumo pavyzdžiai ir tradicija. Apie XVI a. suaugusiųjų ir vaikų aprangą turima bene mažiausiai ikonografinių šaltinių, tačiau žinoma apie Len- kijos ir Lietuvos žemėse vyravusią didelę dėvimų drabužių įvairovę, apie kurią rašė Lukas Gurnickis (Łukasz Górnicki, 1527-1603) knygoje „Lenkų dvariškis“: „Šiais laikais pas mus dėvima tiek visokių apdarų, kad nesupaisysi: tai itališki, tai ispaniški, tai braunšveigietiški, husariški net dvejopi - senoviški ir naujoviški, dar kazokiški, totoriški, kiti ir turkiški; esama ir tokių, kurių nežinau nė kaip pavadinti.“ Kostiumo įvairove Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nebuvo išskirtinė, iki XVI a. vidurio šis reiškinys buvo būdingas daugelyje Europos šalių, prieš įsivyraujant ispaniškajai madai. [Iš straipsnio, p. 99]
ENInterest in children’s clothing, as with all history of the everyday life of children, is certainly growing in the world. However, in Lithuania the theme of children’s clothing in the Grand Duchy of Lithuania is only beginning to gain popularity. This research is made all the more difficult due to limited surviving material that is available, which is why when reconstructing children’s clothing, iconographic and written sources prove to be the most reliable. It is historically the case that up to the 19th century, mostly noble individuals were the subjects of portraits and attention only started being paid to the ordinary population at the end of the 18th century; this is why there are so few children’s portraits that could provide valuable information about clothing. These shortcomings can be filled by the Western European costume tradition and specific examples of the latter. [Extract, p. 99]