Žvilgsnis į vaikystę kitu kampu: vaikai ir bioarcheologija

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTVaikų bioarcheologija - tai naujagimių, kūdikių, vaikų ir paauglių griautinių palaikų tyrimai. Atliekant bioarcheo- loginius tyrimus taikomas biokultūrinis požiūris, įvertinant žmogaus biologijos ir kultūrinės aplinkos sąveikas. Laikantis šio požiūrio, visi žmogaus kauluose konstatuojami infekcijų, streso, vystymosi požymiai yra laikomi tuometinės gyvenamosios ir kultūrinės aplinkos, supusios praeities žmogų, įrodymu. Vaikai, neatsižvelgiant į jų amžių, yra lyg visuomenės lakmuso popierėliai. Būtent jų besivystanti imuninė sistema ir normalaus augimo energijos poreikiai daro juos jautresnius aplinkos poveikiui. Todėl vaikystės bioarcheologija yra svarbi atsakant į pagrindinius klausimus, susijusius su socialiniais pokyčiais bendruomenėje, klimato kaita, mitybos resursais ar migracija; mažieji tuometinių bendruomenių atstovai yra jautrūs mirtingumo, patiriamo streso ir infekcinių ligų barometrai, o tyrimai suteikia įžvalgų apie vaikų nuoširdžios (ar aplaidžios) priežiūros egzistavimą. [Iš straipsnio, p. 59]

ENChildhood bioarchaeology is defined as the investigation of skeletal remains of newborns, infants, children and adolescents. Bioarchaeological research applies biocultural perspective to examine the interaction between human biology and cultural environment (Fig. 1). According to this perspective, all signs of infections, stress and physical development discovered in human bones are considered to be the evidence of the material and cultural environment in which the person lived. However, children have a special place in bioarchaeological studies. Despite their age, children are a ‘litmus paper of the society. It is their developing immune system and the energy required for normal growth that make them more sensitive to environmental influence. Therefore, childhood bioarchaeology is important in answering key questions on social changes within community, climate change, food resources or migration.The youngest representatives of past communities serve as sensitive barometers of mortality, stress and infectious diseases; research of their remains provides insight into the existence of real care (or carelessness) for children. [Extract, p. 59]

• Lietuvos paleodemografija (remiantis osteologiniais duomenimis) : disertacija / Šarūnas Jatautis. Vilnius, 2018. 306 p.
• Traumos XIII-XVIII a. Lietuvoje bioarcheologiniais duomenimis : disertacija / Justina Kozakaitė. Vilnius, 2018. 296 p.