Krikščioniškosios vertybės lietuvių šeimos papročiuose

LTStraipsnyje nagrinėjamos krikščioniškos vertybės lietuvių šeimos papročiuose (gimtuvėse, krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse) nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų. Darbas paremtas lauko tyrimais, autorės atliktais 1992-2004 metais visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose bei lietuvių etninėse žemėse. Tyrimas parodė, kad krikščioniškos vertybės šeimos papročiuose egzistavo krikščioniškos moralės normų pavidalu. Gimtuvių papročiuose jos dažniausiai buvo reguliuojamos per draudimus, pamokymus, kurie veikė nuo kūdikio pradėjimo ir padėjo ugdyti dorą žmogų. Kūdikio motinos, kūmų, pribuvėjos elgesyje atsispindėjo tos moralinės krikščioniškos vertybės, kurios turėjo įsitvirtinti tolesniame vaiko gyvenime. Per šiuos žmones kūdikis buvo įvedamas į tam tikrą aplinką – šeimą, kaimo ir krikščionių bendruomenę. Krikščioniškos vertybės vestuvių papročiuose atsispindėjo tiek renkantis gyvenimo draugą, tiek pačiose vestuvių apeigose. Iki XX a. vidurio sutuoktinio pasirinkimo kriterijai priklausė nuo jo moralinių, fizinių savybių, amžiaus cenzo, giminės garbingumo. Iki XX a. vidurio abortai ir skyrybos buvo gan retas reiškinys, nes kaimo gyventojai laikėsi krikščioniškos moralės normų. XX a. X dešimtmečio — XXI a. pr. demografinės elgsenos pokyčiai sąlygojo Lietuvos kaimo gyventojų krikščioniškų vertybių nuosmukį. Laidotuvių papročiuose krikščioniškos vertybės išryškėjo per kaimo bendruomenės solidarumą bei jo raiškos formas. Dvasiniai patarnavimai tradicinėje kaimo kultūroje buvo suvokiami kaip auka mirusiajam ir pagalba jo šeimos nariams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Krikščioniškosios vertybės; Lietuvių šeimos papročiai; Krikštynos; Vestuvės; Laidotuvės; Christian values; Traditions of Lithuanian family; Baptism; Wedding; Funeral.

ENThe article analyses the Christian values in the Lithuanian family customs (birth giving, baptising, weddings and funerals) from the end of the 19th century until our days. The work is based on field research performed by the author in 1992-2004 in all ethnographic regions of Lithuania, and in ethnic lands of Lithuanians. The research demonstrated that the Christian values in family customs existed as Christianity moral norms. In birth giving customs, most often they were regulated via assurances, precepts that where active already from the conception moment, and helped to raise a moral individual. The behaviour of a newborn's mother, godparents, midwife demonstrated the values of Christian morality that had to be embedded in the subsequent life of the child. The Christian values in wedding customs were represented both in selecting a life friend, both in wedding customs itself. Until the middle of the 20th century the criteria of spouse selection depended on his moral, physical characteristics, age, honour of his family etc. Until the middle of the 20th century abortions and divorces were rare as the rural population was adhering to Christian values. The demographic changes in the last decade of the 20th-century — beginning of the 21st century determined the decline of Christian values among rural population of Lithuania. Christian values in the Lithuanian family funeral customs were mostly represented in the solidarity of village community, and the forms of its expression. Spiritual ministrations in the traditional rural culture were understood as a sacrifice for the deceased and respect to his family members.