Knygnešystė Vištyčio krašte

LTKnygnešystės fenomenas – unikalus reiškinys pasaulio istorijoje. Tai išskirtinis lietuvių tautos pasipriešinimas carizmo politikai, siekusiai surusinti ir stačiatikiais paversti mūsų tautą. Toji politika tapo ypač arši po 1863 m. sukilimo, kai buvo uždrausta lietuviška raštija lotyniškais, o netrukus ir gotiškais rašmenimis. „Carinė administracija šitokį draudimą bandė aiškinti noru apsaugoti mūsų tautą nuo lenkų įtakos, kuri nuo Liublino unijos laikų mums buvo labiau nei pragaištinga. Iš tiesų spaudos draudimu rusifikatoriai tikėjosi, kad rusiškoji raidė padarys tai, ko nepadarė rusiškasis kardas – sunaikinęs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, bet nesunaikinęs lietuvių tautos. Rusifikatoriai savo tikslo siekė įžūliai ir primityviai, todėl nieko ir nelaimėjo, nes anuo metu tapti rusu, o ypač stačiatikiu, buvo labiau nei gėda. <...>1864 m. gegužės 22 dieną 10 tūkstančių egz. tiražu išspausdintas pirmasis lietuviškas elementorius kirilica. Per visą spaudos draudimo laikotarpį kirilica buvo išleisti 55 leidiniai, juos dalijo nemokamai. Žmonės neėmė jų į rankas arba naudojo prakurom. Carinė administracija stebėjo boikotą, sekė lietuviškų spaudinių spausdinimą Rytprūsiuose ir jų platinimą Lietuvoje. Bandymą kirilicą įbrukti latviams greitai nutraukė, nenorėjo, kad nelegali spauda paplistų dar ir Latvijoje“. [Iš straipsnio, p. 677]