Vištytis - knygnešių kraštas.

LTDaugiausia knygnešių statistiškai užfiksuota Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje. V. Merkio duomenimis, spaudos draudimo metais Lietuvoje veikė 25 knygnešių draugijos. Dauguma jų buvo Suvalkijoje. Visos jos veikė 1885–1904 m. laikotarpiu. Pati didžiausia buvo „Sietyno“ draugija, slapta veikusi Vilkaviškio ir Marijampolės apylinkėse 1892–1987 m., turėjusi aštuonis padalinius lietuviškai spaudai platinti ir per šimtą platintojų. Pralaimėjus 1863 m. sukilimą caro valdžia brutaliomis represijomis siekė sunaikinti bet kokias viltis apie Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvą siekta padaryti rusišku stačiatikių kraštu, nesiskiriančiu nuo kitų Rusijos gubernijų. Įvairūs rusų lyginamosios filologijos „specialistai“, net patys nemokėję lietuviškai, tikino, kad lietuvišku raidynu beveik neįmanoma išreikšti visų lietuvių kalbos garsų, kaimo jaunimui neįmanoma išmokti dviejų raidynų (lotyniško ir rusiško) iš karto, todėl lotynišką raidyną lietuviams naudinga ir net būtina pakeisti kirilica. Buvo teigiama, kad lietuviškų knygų nedaug, ir tos pačios beveik vien maldaknygės. Todėl visiškai nesudėtinga sudaryti ir rusišku raidynu kirilica („graždanka“) išspausdinti lietuviškus elementorius bei knygas, o ypač kirilicos šriftu reikia spausdinti valdžios patvarkymus. Tik tokiu būdu lietuvių tauta nutrauksianti paskutinius ryšius su „šlėktija bei lotyniškumu“. [Iš straipsnio, p. 630]