Hibridinės grėsmės lietuvoje: sampratos žinomumas ir raiškos formų atpažinimas jaunimo tarpe

LT2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir 2022 m. pradėta plataus masto invazija į Ukrainą į politinę Lietuvos ir bendrai Vakarų pasaulio darbotvarkę ir viešumą iškėlė hibridinės karybos, hibridinių grėsmių (toliau, HG) ir pan. sąvokas. Nepaisant to, akademinių tyrimų ir ekspertinio išmanymo HG, jų suvokimo ir raiškos formų atpažinimo tema nėra daug. HG tyrimus komplikuoja tai, jog šis reiškinys neturi aiškios apibrėžties ar atpažįstamų savybių, kuriomis remiantis galima būtų šias problemas išspręsti vienu universaliai teisingu būdu. Šiame kontekste jaunimas tampa itin aktualia grupe – dėl imlumo ir jautrumo naujai informacijai (ar dezinformacijai) bei svarbaus vaidmens nacionalinio saugumo srityje. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio objektas yra Lietuvos jaunimo žinios ir suvokimas apie HG. Tyrimu siekta atskleisti Lietuvos jaunimo žinių apie HG įvairovę ir hibridinių grėsmių suvokimo brandą. Tyrime naudotas HG apibrėžimas: tai piktavališkas užsienio aktorių veikimas, pasitelkiant karines ir nekarines priemonės ir siekiant sumažinti piliečių pasitikėjimą demokratinėmis valdžios institucijomis. 2022 m. rugsėjo - 2023 m. kovo mėn. buvo atliktos penkios focus grupinės diskusijos (toliau, FGD) – trys su šaukiamojo, t.y. 18-26 metų, amžiaus jaunuoliais ir dvi su 15-19 metų amžiaus gimnazistais. Iš viso dalyvavo 41 individas (22 vaikinai ir 19 merginų). Išvados. Lietuvos jaunimo tarpe hibridinės grėsmės sąvoka yra sunkiai suprantama ir retai kam girdėta. Dažniausiai HG pirminė asociacija yra susijusi su kibernetinėmis atakomis ir propaganda. Mažiausiai HG yra siejamos su teise, viešuoju administravimu ir diplomatija. FGD eigoje buvo aktualizuojamos ekonomikos, energetikos ir švietimo bei mokslo sritys.Jaunuoliai dažnai vidaus problemas supranta kaip HG ir nesieja jų su sąmoninga piktavališku išorės veikėjų veikla. Tyrimas neatskleidė, kad dalyvavimo visuomeninėje veikloje ir nevyriausybinėse organizacijose patirtis būtų stipriai reikšminga tam, ar ir kiek jaunuoliai žino apie HG. Reikšminiai žodžiai: nacionalinis saugumas, hibridinė grėsmė (HG), fokusuota grupinė diskusija (FGD), socializacija, suvokimas, jaunimas, Lietuva. [Iš leidinio]

ENRussia’s annexation of Crimea in 2014 and its large-scale invasion of Ukraine in 2022 have brought the concept of hybrid warfare, hybrid threats (hereinafter, HT), etc., to the political agenda of Lithuania and the West. Nevertheless, academic research and expert knowledge on the topic of HT, their perception, and identification of their forms of realization are scarce. Such research is complicated because the phenome non of HT does not have a clear definition and is not based on a pre-defined set of characteristics. Thus, it is impossible to solve the HT problems in one universally acceptable way. In this context, knowledge and perception of HT among young people becomes particularly relevant because of their receptiveness and sensitivity to new information (or disinformation) and their important role in national security. The article presents empirical research on the knowledge and perception of Lithuanian youth about HT. The research aims to reveal the diversity of knowledge and the maturity of the perception of hybrid threats among Lithuanian youth. The definition of hybrid threats used in the article is: Hybrid threats are the malicious actions of external (foreign) actors to undermine citizens’ trust in democratic institutions by military and non-military means. Five focus group discussions (hereinafter, FGDs) were conducted between September 2022 and March 2023 - three with young people (aged 18-26, conscript age in Lithuania) and two with high school students (aged 15-19). The FGDs comprised a total of 41 individuals (22 young men and 19 young females). Conclusions. The concept of a hybrid threat is difficult to understand and rarely heard among Lithuanian youth. The most common primary association of HT is with cyber-attacks and propaganda. The least common associations of HT are with law, public administration, and diplomacy.The sectors of economy, energy, education and science were highlighted during the FGDs. Young people often perceive domestic problems as HT and do not associate them with the intentional malicious activities of external actors. The research did not reveal that the experience of participating in social activities and NGOs strongly influences whether and how much young people know about HT. Keywords: national security, hybrid threat, focus group discussion, socialization, perception, young people, Lithuania. [From the publication]

• Facing past, present, and future: the role of historical beliefs and experiences in the Lithuanian public perception of military threats / Ainius Lašas, Irmina Matonytė, Vaida Jankauskaitė. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 2, p. 199-221.
• Hibridinės grėsmės : turinio, keliamų iššūkių ir priemonių įveikti jas analizė / Eitvydas Bajarūnas, Vytautas Keršanskas. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2018, t. 16, p. 127-172.
• How to defend society? Baltic responses to hybrid threats / Margrarita Šešelgytė and Neringa Bladaitė. Small states and the new security environment / editors: Anne-Marie Brady, Baldur Thorhallsson. Cham: Springer International Publishing, 2021. p. 73-86.
• Kokybinių tyrimų metodologija : vadovėlis vadybos ir administravimo studentams / Bronislovas Bitinas, Liudmila Rupšienė, Vilma Žydžiūnaitė. Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008. 303 p.
• Lietuvos gyventojų požiūrio į saugumą analizė.. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2003, t. 1, p. 277-298.
• Subjective security in a volatile geopolitical situation : does Lithuanian society feel safe? / Eglė Vileikienė, Diana Janušauskienė. Journal on Baltic security. 2016, vol. 2, no. 2, p. 109-143.
• "Tools of destabilization": Kremlin's media offensive in Lithuania / Nerijus Maliukevičius. Journal on Baltic security. 2015, vol. 1, no. 1, p. 117-126.
• Žiniasklaidos poveikis karinių grėsmių vertinimui / Gintaras Šumskas, Irmina Matonytė. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2018, t. 16, p. 415-442.