Kodėl Vištytis?

LTXIX a. antros pusės Vištytis – išskirtinis dėl savo savo geografinės padėties miestelis, kuriame susimaišė penkių tautybių kalbos, kultūros, tradicijos, religijos ir likimai. Visai šalia, kiek į vakarus, buvo moderni, liberali, vokiškai kalbanti Rytų Prūsija su senuoju Karaliaučiumi – ankstyvuoju protestantų centru, 800 žydų, dviem sinagogomis 1800-aisiais ir įžymiausio Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto namais. Po žlugusios 1812 m. Napoleono invazijos į Rusiją prasidėjo sudėtingas laikotarpis. Būtent kiek į šiaurę nuo Vištyčio Napoleono kariuomenė įžengė į Lietuvą. Prancūzų karininkas savo laiškuose rašė apie čia gyvenusių žmonių skurdą. Šis pražūtingas karas dar labiau nualino jau ir taip skurdų pasienio regioną. Tačiau nepaisant visko, Vištytis nebuvo tik izoliuotas, labiausiai į vakarus nutolęs Rusijos imperijos forpostas. Visą XIX a. miestelio gyventojai dėl Rytų Prūsijos kaimynystės buvo progresyvios Vakarų Europos įtakoje. Visa tai suteikė Vištyčio žydams suvokimą apie gyvenimo sąlygas ir galimybes kitose šalyse: Amerikoje, Anglijoje, Vokietijoje, Rytų Prūsijoje. Todėl Vištyčio gyventojams buvo nesvetimas vakarietiškas gyvenimo ir mąstymo būdas, buvo žinomi šiuolaikinės prekybos ir ekonomikos dėsniai. [...] Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys skiriamas XIX a. antros pusės Vištyčio žydų ekonominei-socialinei padėčiai, emigracijai, jos mastui ir priežastims. Straipsnis remiasi ankstesniais Vištyčio žydų bendruomenės tyrimais. [Iš straipsnio, p. 378]