LTViename populiarių leidinių Neakivaizdinis Vilnius pateikiamas komiksas iš šiuolaikinių vilniečių gyvenimo1. Ironija visuomet yra svarbi, o Vilniuje ji turi senas tradicijas. Jau XIX a. pirmoje pusėje, kai mieste pasirodė pirmasis dienraštis, mokslo, kultūros ir literatūros žurnalai, pradėjo eiti ir satyrinė spauda. 1816-1822 m. vilnietiška Šubravcų draugija (nenaudėliai), vienijusi rašytojus, mokslininkus ir politikus, turėjo savo periodinį leidinį Wiadomości Brukowe (Gatvės žinios) su tokia paantrašte „Ant grindinio, tai yra Vilniaus gatvėse ir jo apylinkėse girdėtų ar vykstančių naujienų ir įvykių rinkinys“. Epizodiškai satyrinė spauda lenkų kalba Vilniuje vėl atgijo 1881 m., tačiau XX a. pirma pusė buvo šmaikščių periodinių leidinių klestėjimo metas. Iki Pirmojo pasaulinio karo savo satyrą leido lietuviai, lenkai, žydai, baltarusiai ir rusai. Kitaip tariant, kiekviena vilniečių grupė norėjo ir skubėjo pasidalyti savo patirtimis, susietomis su miesto realijomis, rūpesčiais, miestietiška gyvensena. Miesto problemos buvo toji terpė, kuri jungdavo tautines grupes, tarp kurių XX a. pradžioje vis labiau ryškėdavo tautinės, socialinės ir ekonominės priešpriešos. [Iš straipsnio, p. 164]