LTKada žydų bendruomenė pradėjo kurtis Šnipiškėse, tikslių archyvinių žinių nepavyko rasti. Tačiau manant, kad iki šiol žinomos vienintelės ankstyvosios žydų kapinės yra už miesto sienų ir ribų, galima teigti, jog čia pradėta kurtis gana anksti. Kitaip sakant, žydų bendruomenės pasirodymą Šnipiškėse reikėtų sieti su kapinių įsteigimu šiame priemiestyje. Tiksli data, kada įsteigtos žydų kapinės, nenustatyta, yra tik paskleista romantinė žinia, kad kapinės radosi XV a. pabaigoje. Istorikas Eimantas Meilus linkęs manyti, kad „XV a. pab. ir XVI a. I pusė yra neatmestinas laikas, kada žydai čia galėjo pradėti laidotis, nors dar neturėjo leidimo gyventi Vilniuje [...] pagaliau jie galėjo po truputį kurtis miesto pakraštyje, tai yra už upės Šnipiškėse, miestui nepavaldžioje pilies jurzdiko teritorijoje“. Pirmoji dokumentais paliudyta žinia apie galimą žydų atsiradimą Šnipiškėse yra pateikta 1658 m. instrukcijoje Vilniaus miesto pasiuntiniams, vykusiems pas carą į Maskvą. Penkiasdešimt aštuoni vilniečiai, pasirašę instrukciją, prašė caro leidimo iškelti Vilniaus žydus už miesto, už Vilijos upės, kur buvo daržai ir kapinės. Vilniečiai kaltino mieste gyvenusius žydus, kad pastarieji trukdo miestiečiams, amatininkams ir pirkliams prekiauti, serga įvairiomis ligomis ir užkrečia kitus žmones, pardavinėja vogtus daiktus ir t.t. Per XVII a. Lietuvos ir Lenkijos karą su Rusija, arba Maskvos valstybe, beveik visa Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (toliau - LDK ) ir Lietuvos sostinė Vilnius 1655-1661 m. buvo rusų okupuota, o miestas beveik sunaikintas, apiplėštas, gyventojai - išžudyti ar išbėgioję. [Iš straipsnio, p. 88]