LTVilniaus magistratas XVII a. antroje pusėje-XVIII a. pirmoje pusėje laikėsi fiskalinės drausmės ir didesnių skolų neturėjo. XVIII a. septin- tajame-dešimtajame dešimtmetyje vilniečiai patyrė nemenkų papildomų išlaidų, susijusių su Rusijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės aprūpinimu ir miesto įgulos išlaikymu. Daugiausia iššūkių miestui kėlė Rusijos karių išlaikymas. Rusijos kariuomenė atvyko į Vilnių 1767 m. kovo 14 d. ir išbuvo daugiau negu 13 metų. Vilniečiams teko našta aprūpinti kariuomenę įvairiais produktais. Vilniaus miesto pajamų ir išlaidų knygos rodo, kad daugiausia lėšų Rusijos karių išlaikymui buvo skiriama 1767-1774 m. Tokio pobūdžio išlaidos 1767 m. sudarė 44,2 proc. visų metinių miesto išlaidų, o daugiausia 1772 m. — net 91 proc. visų metinių miesto išlaidų. 1775-1781 m. išlaidų Rusijos kariams gerokai sumažėjo, jos neviršijo 37 proc. metinių miesto išlaidų. Išlaidos Rusijos kariuomenei išlaikyti atsinaujino po dešimtmečio, t. y. 1792 m. Vilniečiai tada mokėjo už kurą ir apšvietimą, už vežikų paslaugas, karių ligoninės aprūpinimą maistu, vaišes ir dovanas karininkams, namų, kuriuose apsistodavo karininkai, remontą. Taip pat mokėtas atlyginimas įvairiems patarnautojams: sargybiniams, skalbėjoms ar tvarkytojoms, virėjoms ir tarnams. Galime konstatuoti, kad išlaidos Rusijos karių aprūpinimui buvo svarbiausias veiksnys, nulėmęs ne tik poreikį didinti miesto pajamas ir kelti mokesčius, bet ir vis didėjusį iždo deficitą ir miesto skolas. Problemą bandyta spręsti keliant mokesčius, parduodant asignacijas, renkant papildomas rinkliavas iš cechų, pirklių ir miesto tarybos narių. Tokių priemonių nepakako, todėl imta daugiau ir dažniau skolintis. [Iš straipsnio, p. 83]