LTStraipsnyje siūloma kultūros istorijos perspektyva, kai populiarioji literatūra interpretuojama kaip istorinis šaltinis. Pasirinkta tirti keturių rašytojų, aktyviai rašiusių 1990–2000 metų laikotarpiu, kūrybą. Šių autorių rašymo žanrai, estetika ir tematika skiriasi, kas suteikia galimybę pamatyti aprašomo laikotarpio probleminę įvairovę, pažinti aptariamo laikotarpio aktualijas ir visuomenės iššūkius: I. Buivydaitė susitelkia į meilės, šeimos išgyvenimus, E. Malūkas rašo apie nelegalų gyvenimą ir sektas, E. Kalėda dėmesį nukreipia į nusikalstamas grupes, o J. Ivanauskaitė – į moters vaizdinį ir dvasingumo keliones. Straipsnyje analizuojamos kūriniuose plėtojamos temos, aprašomi siužetai lyginami su vaizduojamo laikotarpio realybe ir vertinama, kiek kūriniai reflektuoja aplinką, o kiek kuria alternatyvią tikrovę. Reikšminiai žodžiai: populiarioji literatūra, transformacijos, nepriklausomybė, vaizdiniai, stereotipai, feminizmas. [Iš leidinio]
ENThe article proposes a cultural history perspective, where popular literature is interpreted as a historical source. The genres, aesthetics and themes of these authors’ writing differ, which gives an opportunity to see the problematic diversity of the period, what was topical and what challenges society faced during the period in question: I. Buivydaitė focuses on love/family experiences, E. Malūkas writes about illicit life and sects, E. Kalėda focuses on criminal groups, and J. Ivanauskaitė focuses on the image of women and the journey of spirituality. The descriptive themes are analysed in the article, comparing to what extent the plot reflects the environment and to what extent it is a complete fiction. Keywords: popular literature, transformations, independence, images, stereotypes, feminism. [From the publication]