Gyvenimas be lietuviško žodžio - ne gyvenimas

LTKalbinė situacija sudaro tautinės egzistencijos pagrindą. XX amžiuje Lietuvos valstybė jau tapo stipresnė, vadinasi, kalba ir valstybė susijungė į neperskiriamą vienetą. Lietuvos konstitucija skelbia, kad lietuvių kalba yra valstybinė, vis dėlto ir dabar dar negalima laiduoti, kad lietuvių kalba turi prideramą statusą. Kalba labai priklauso nuo tautinės sąmonės. Jeigu pasiduodama užsienio tradicijai, kitų kalbų įtaka tampa stipresnė ir gimtoji kalba yra suluošinama ir susilpninama. Bendruomenės gyvenimas yra paremtas jos kalba, taigi jos išsaugojimas yra gyvybiškai svarbus. Straipsnio autorius jautriai reaguoja į tai, kad prie Seimo veikusi Lietuvių kalbos komisija gerą dešimtmetį nedrįso užkirsti kelio svetimvardžių rašymui originalo kalba. Nuolaidžiavimas vakarietiškai tradicijai ir leidimas svetimvardžius rašyti originalo kalba, straipsnio autoriaus nuomone, gerokai sužalojo gimtosios kalbos dvasią. Straipsnio autoriaus manymu, norint išsaugoti kalbą, pirma, reikia būti namuose, lietuvių žemėje; antra, reikia padidinti Lietuvos valdžios rūpestį kalba, jos švarinimu.Reikšminiai žodžiai: Tauta; Valstybės kalba; Nation; State language; Influence.

ENThe linguistic situation underlies the nation's existence. In the 20th century, there was time when Lithuania as a state was already becoming stronger and hence the language and state were merged into an inseparable whole. The Constitution of Lithuania proclaims that Lithuanian is a state language, however, it still is unable to ensure the Lithuanian language its proper status. Language very much depends on the national consciousness. if it is conceded to foreign tradition, the influence of other languages becomes stronger and the native tongue is mutilated and weakened. The community's living is based on its language; therefore, preserving it is the nation's vital need. [From the publication]