Uroczystości związane z uchwaleniem i pierwszą rocznicą Konstytucji 3 Maja w szkołach Wielkiego Księstwa Litewskiego
LTStraipsnyje analizuojamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklose rengtos šventės, skirtos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos - Valdymo įstatymo - priėmimui bei šio įvykio metinėms paminėti. Tyrimas atskleidžia, kad savo turiniu ir forma 1791 metais bei 1792. m. gegužę Lietuvoje rengtos šventės nesiskyrė nuo minėjimų, rengtų Lenkijos Karalystės mokyklose. Svarbų vaidmenį rengiant Konstitucijos minėjimus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliko Lietuvos vyriausioji mokykla ir jos rektorius Martynas Počobutas, kuris 1791 m. birželio mėnesio pabaigoje išsiuntė sau pavaldžioms mokykloms specialų aplinkraštį, pavedantį surengti Konstitucijos priėmimui skirtus renginius. Aplinkraštyje buvo nurodoma rengti šventes kviečiant kiek tik galima didesnį svečių skaičių, o pamoksluose ir sakomose kalbose pristatyti ir aptarti Konstitucijos dokumento turinį. Svarbiausia surengtų proginių minėjimų forma buvo religinės apeigos, voty- vinės Mišios, kuriose buvo giedamas iškilmingiausias Bažnyčios padėkos himnas Te Deum laudamus bei sakomos profesorių, o kartais ir mokinių parengtos kalbos. Pamoksluose ir oracijose buvo šlovinamas Valdymo įstatymas, jo kūrėjai, visų pirma - valdovas Stanislovas Augustas. Kai kuriose mokyklose rengiamas šventes papildydavo specialūs pasirodymai. Dažniausiai tai būdavo paradai ir karinių pratybų demonstracijos, kurias rengdavo konkrečios provincijos (vaivadijos ar pavieto) uniformomis pasipuošę studentai arba, kaip antai šventėje Vilniuje, parade dalyvaudavo moksleiviai, vilkintys nacionalinės kavalerijos uniformomis.Šventėms buvo parengtos specialios meninės programos, deklamacijos, dainos. Šių įvykių puošnumas priklausė ne tik nuo konkrečios mokyklos dėstytojų organizacinių galimybių, bet ir nuo laiko, turimo renginiui paruošti. Didelių sunkumų rengiantis Konstitucijos minėjimui kilo 1791 metais, kai aplinkraštis dėl renginių organizavimo iš Vilniaus buvo išsiųstas 1791 m. birželio 28 d., o mokslo metai turėjo baigtis po keturių savaičių. Mokyklų šventės buvo svarbi visuotinių švenčių dalis, nes mokyklos tiek pačios kviesdavosi svečius, tiek ir dalyvaudavo lokalinės bendruomenės rengiamose šventėse. Atsižvelgiant į diapazoną ir poveikį, mokyklų organizuojamas šventės, skirtos Konstitucijos priėmimui ir jos jubiliejaus paminėjimui, turėjo šviečiamąjį poveikį, formavo ne tik studentų, bet ir visos visuomenės pilietiškas ir patriotiškas nuostatas. Reikšminiai žodžiai: mokykla, Tautinė edukacinė komisija, 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, šventės. [Iš leidinio]
