Środowisko Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego a Konstytucja 3 Maja

LTGegužės 3 d. konstitucija, arba Valdymo įstatymas, to meto Abiejų Tautų Respublikoje inspiravo fundamentalius pokyčius, esminę visos šalies reformą. Žvelgiant per švietimo klausimų prizmę, reikšmingas pakeitimas buvo tai, kad Tautinė edukacinė komisija buvo įtvirtinta kaip viena iš vykdomosios valdžios institucijų - Edukacijos, Policijos, Karo ir Iždo komisijų, atsakingų už valstybės reformą. Verta pažymėti, kad Edukacinė komisija buvo įrašyta pirmąja iš keturių vykdomosios valdžios institucijų. Taigi pilietinis ugdymas ir piliečių ugdymas tapo svarbiu visos valstybės reformos elementu. Reikia prisiminti, kad švietimo reforma valstybėje jau buvo įgyvendinta. 1773 m. padalijimą turėjusiame įteisinti Seime sudaryta Tautinė edukacinė komisija jau pirmajame tautai adresuotame savo dokumente - 1773 m. spalio 24 d. aplinkraštyje - skleidė žinią, kad jaunimo švietimas bus jos prioritetas ir kad per švietimą valstybė galės atsinaujinti. Buvo kalbama apie gero žmogaus ir gero piliečio, kuris gyventų ir dirbtų Respublikos labui, išugdymą. Edukacijos svarba taip pat buvo akcentuota ir Valdymo įstatyme. Gero žmogaus ir piliečio auklėjimas pirmiausia turėjo turėti patriotinį matmenį. Šis tikslas nuo pat mokyklų reformos pradžios buvo pabrėžtas visuose dokumentuose: nuostatuose, potvarkiuose, raštuose, pasirodžiusiuose nuo Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo 1773 m., o vėliau ir 1781 m. parengtame Tautinės edukacinės komisijos nuostatų akademiniam luomui ir mokykloms Abiejų Tautų Respublikos kraštuose projekte bei 1783 m. priimtuose pačiuose nuostatuose. Patriotinis ugdymas buvo akivaizdžiai iškeltas į pirmą vietą. Priimta mokymo programa ir mokymasis gimtąja kalba buvo aiškus to patvirtinimas.Ketverių metų seimas Edukacinei komisijai taip pat pavedė parengti naują Tautinės edukacijos komisijos įstatymą, kuris turėjo tapti naujos krašto teisės dalimi. Tautinės edukacinės komisijos atstovai buvo pakviesti atvykti į Varšuvą, kad įsijungtų į naujų nuostatų rengimo procesą. Šiame darbe dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos rektorius Martynas Počobutas {Martin Poczobut}, gamtos teisės profesorius Jeronimas Stroinovskis {Hieronim Stroynowski) bei literatūros ir retorikos profesorius Dovydas Pilchovskis {Dawid Pilchowski}. Parengiamieji darbai vyko 1789 ir 1790 m. sandūroje. Galutinę nuostatų redakciją Edukacinė komisija patvirtino 1790 m. vasario 2 d. Akademinė bendruomenė su džiaugsmu sutiko Gegužės 3 d. konstitucijos paskelbimą. Tai liudija ne tik išlikusi M. Počobuto korespondencija, bet ir Vilniuje surengtos šventės Konstitucijos garbei. Vyriausioji mokykla gyvai reagavo į visus įvykius, susijusius su valstybe, miestu ir universitetu. Taip ji įgyvendino sau patikėtą patriotinio ugdymo bei žinių sklaidos visuomenėje misiją. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausioji mokykla, Martynas Počobutas, Dovydas Pilchovskis, Jeronimas Stroinovskis, Tautinės edukacinės komisijos nuostatai, Gegužės 3 d. konstitucija. [Iš leidinio]