Europos Sąjungos bendroji užsienio ir saugumo politika ir Lietuva

LTNuo pat Maastrichto sutarties stagnavusią ir Balkanuose nesėkmę patyrusią ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP) vėl išjudino kontraversiškas karas Irake. BUSP kūrimas įgyja vis didesnį pagreitį. Ypač entuziastingai už vieningesnę ir stipresnę BUSP pasisako didžiųjų ES valstybių lyderiai, siekiantys didesnės autonomijos nuo JAV sprendimų tarptautinio saugumo srityje. Šio straipsnio autoriai teigia, jog aiškiai artikuliuota ir globaliai projektuojama ES užsienio ir saugumo politika nebus įmanoma tol, kol neatsiras bendrų visaeuropinių interesų, paremtų bendru vienos ir vieningos Europos identitetu ir įgyvendinamų bendrų viršnacionalinių institucijų. BUSP įtaka Lietuvos užsienio ir saugumo politikai priklausys nuo Europos integracijos šioje srityje spartos ir nuo europinio identiteto stiprumo tarp Lietuvos politinio elito ir pačioje visuomenėje. Kiek ši įtaka bus teigiama, priklausys nuo to, kokiu keliu pasuks pati Europa - savarankiškos gynybinės struktūros, kaip alternatyvos NATO, kūrimo ar glaudžios strateginės partnerystės su JAV ir NATO plėtojimo keliu. Bet kokiu atveju jau dabar aišku, jog Lietuvai reikės nuolat ieškoti subtilaus balanso tarp įsipareigojimų NATO, iš narystės ES kylančio poveikio ir glaudžios partnerystės su JAV. Siame procese Lietuvai labiausiai reikės ne tik įspūdingo ekonomikos augimo tempo ar modernių karinių pajėgumų, bet ypač diplomatinių sugebėjimų lanksčiai manevruoti tarp transatlantinių santykių rifų ginant nacionalinius Lietuvos interesus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties organizacija); Užsienio politika; EU; NATO; Foreign policy; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe controversial war in Iraq has revitalized the Common Foreign and Security Policy (CFSP) of the European Union (EU), which has been stagnant since Maastricht Treaty and the failure in the Balkans. The development of the CFSP is accumulating acceleration: the EU will soon have not only a common market, common institutions and a single currency, but also a common constitution, minister of foreign affairs and even a common army. The leaders of the larger states are especially enthusiastic about a stronger CFSP as a counterweight to the US dominance in the international security affairs. The authors of this article contend that clearly articulated and globally projected CFSP will not be possible unless common European interests stemming from as common European identity and implemented by common supranational institutions will emerge. The impact of the CFSP on Lithuanian foreign and security policy will depend on the pace of European integration in this area and the strength of European identity within the political elite of Lithuania and the society itself. Will this impact be of a positive nature? It will depend on the way Europe will choose: creation of an independent defence structure as an alternative to NATO or development of a cohesive strategic partnership with the US and NATO. In any case, Lithuania will have to constantly seek for a subtle balance between her commitments to NATO, implications of the EU membership and the strategic partnership with the US. In this process Lithuania will need not only impressive indicators of a rapid economic growth or modern military capabilities but especially excellent diplomatic skills to maneuver among the riffs of transatlantic relations in order to safeguard national interests of Lithuania. [From the publication]