LTTautinė edukacinė komisija vienu iš svarbiausių savo uždavinių laikė valstybės ir visuomenės modernizavimą. Iškiliems to meto valstybės veikėjams, tapusiems Tautinės edukacinės komisijos nariais, švietimo ir auklėjimo reikšmė valstybės interesams buvo savaime suprantamas dalykas. Vienas jų, Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (Ignacy Jakub Massalski), prioritetu laikė visuotinį liaudies švietimą ir juo rūpinosi, o Podolės žemių generalinis seniūnas Adomas Kazimieras Cartoriskis (Adam Kazimierz Czartoryski) tapo Varšuvos kadetų korpuso komendantu. Iš Vakarų Europos sklindančių Apšvietos idėjų įkvėpti, o kartu turėdami savo pačių patirtį, Tautinės edukacinės komisijos nariai kėlė tikslą jaunuomenę ugdyti gerais žmonėmis ir piliečiais, ištikimais Tėvynės sūnumis. Taip suformuluoti ugdymo tikslai atsispindi daugelyje Edukacinės komisijos parengtų ir skelbiamų dokumentų bei jų projektų dar iki pasirodant apibendrinamiesiems dokumentams - visoms akademijoms ir mokykloms Respublikos kraštuose skirtiems Tautinės edukacinės komisijos nuostatams, paskelbtiems 1783 metais.Iš tokių projektų ir parengiamųjų dokumentų paminėtini: 1773 m. spalio 14 d. Tautinės edukacinės komisijos aplinkraštis; Tautinės edukacinės komisijos nurodymai provincijų mokykloms [1774]; Nurodymai mokyklų rektoriams [1774]; Dekretas dėl Vadovėlių rengimo draugijos įsteigimo (1775 m. kovo 7 d. protokolas); 177$ m. liepos 28 d. priimtas Tautinės edukacinės komisijos dekretas dėl vadovėlių rengimo provincijų mokykloms; A. K. Čartoriskio parengtos Mokinių pareigos klausimų ir atsakymų forma (Varšuva, 1775), taip pat Statutai, arba Parėdymai, vargingų bajorų vaikų konventui [1776-1777]. Minėtuose dokumentuose įkūnyti jaunimo pilietinio ugdymo elementai buvo vienas reikšmingiausių ir ryškiausių Abiejų Tautų Respublikos švietimo reformatorių pasiekimų. Reikšminiai žodžiai: Tautinės edukacinės komisijos dokumentai, pilietinis ugdymas, patriotinis ugdymas. [Iš leidinio]