Fałszywe pierwszeństwo Ustawy rządowej z 1791 roku

LT1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimtą Valdymo įstatymą Lenkijos istoriografija neteisingai įvardija „antrąja pasaulyje ir pirmąja Europoje rašytine konstitucija“. Taip apeinama ne tik Prancūzijos konstitucija, priimta keturiais mėnesiais vėliau, bet ir daugiau nei septyniasdešimčia metų anksčiau (tarp 1719 ir 1720 metų) priimta Švedijos „valdymo forma“ (Regeringsform). Be jokios abejonės, šios konstitucijos taip pat atitiko „pagrindinio valstybės įstatymo“ apibrėžtį ir vykdė jam priklausančias funkcijas: reguliavo politinės sistemos pagrindus, turėjo pirmenybę prieš kitas normas ir buvo priimtos taip pat specialiu būdu. Tačiau jose nebuvo užsiminta nei apie tautos suverenumo principą, nei apie valdžių padalijimą. Vis dėlto, Lenkijos istoriografija „nepastebėjo“ ir Korsikos konstitucijos - Costituzionepaolina, kuri šias sąlygas, bent a prima vista, atitiko. Korsikos konstitucija buvo priimta 175$ m. lapkričio 16-18 d. Korte (Corte) vykusiame visos Korsikos tautos susirinkime {Assemhlea generale dėlpopolo Corso), siekiant suteikti valdymui „stabilią ir ilgalaikę formą [—], pajėgią užtikrinti tautos laimę“, - kaip buvo sakoma dokumento preambulėje. Pagal priimtą Konstituciją, valdžia turėjo priklausyti tautos atstovų, renkamų visuotiniuose rinkimuose, susirinkimui, kuris turėdavo susirinkti kasmet ir vertinti iki gyvos galvos išrinkto generolo (juo tapo Pasųuale’is Paolis) veiklą.Susirinkimas taip pat turėjo teisę kontroliuoti vykdomąją valdžią - Valstybės tarybą (Ii Consiglio di Stato), išrinktą Susirinkimo. Korsikoje buvo sukurtas teismų tinklas, kuriame aukščiausia instancija buvo tribunolas (Rota Civile), o apeliacijos galėjo būti teikiamos Valstybės tarybai. Greta šių institucijų veikė ir tarnautojų veiklą kontroliavęs „administracinis“ teismas - Sindicato bei 1762 m. įsteigtas specialus teismas išdavikams ir banditams teisti - Giunta di Guerra. Formaliai žvelgdami, Korsikos konstitucijoje matome natūralų valdžių padalijimo principą, tačiau praktiškai dominuojamą generolo. Generolas turėjo teisę ne tik šaukti parlamentą, vadovauti Valstybės tarybos darbui, bet ir posėdžiauti specialiuose teismuose (Sindicato, Giunta di Guerra). Į generolo Paolio valdymo modelį dėmesį atkreipė jau amžininkai. Voltaire’as jį vadino apšviestuoju autokratu, o James’as Boswellas ir Jeanas-Jacques’as Rousseau Korsikos santvarką laikė geriausiu pavyzdžiu tarp demokratinių valdymo formų. Taigi, vertinant konstitucijų pirmumą (jei apskritai tokie vertinimai turi prasmę), Korsikos konstitucija galėtų būti laikoma pirmąja modernia rašytine konstitucija Europoje. Reikšminiai žodžiai: 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, Europos konstitucionalizmas XVIII a., 1755 m. Korsikos konstitucija. [Iš leidinio]

• Challenges for the Commonwealth: the counsel of Jean-Jacques Rousseau / Richard Butterwick-Pawlikowski. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: iššūkiai, laimėjimai, netektys / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. P. 32-43.
• Kai vėliavininkus keitė generolai: pavietų generolai majorai - nauja karinės administracijos pareigybė 1794 metais / Eduardas Brusokas. Lietuvos istorijos metraštis. 2012, 2011/1, p. 47-62.