Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teismų reforma Ketverių metų Seime

LTStraipsnyje aptariama Ketvertų metų seime įvykdyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teismų reforma. Remiantis instrukcijomis pasiuntiniams į Seimą ir Seime priimtais įstatymais, pristatomi pilies, žemės, pakamario ir Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo teismai bei jų pertvarka, po kurios buvo įkurtos naujos, modernesniais pagrindais veikiančios institucijos. Įvyko svarbūs pavietų teismų veiklos organizavimo ir teisėjų darbo reglamentavimo pokyčiai: buvo keičiama teismų sudėtis, nustatoma nauja teisėjų rinkimo tvarka (įvestas visuotinis teisėjų renkamumas ir teisėjų kadencijos), detaliau apibrėžiama teismų kompetencija, reglamentuojama teismų ir jų raštinių veikla. Kita vertus, teismai išliko luominiai, liko neatskirta administracinė ir teisingumo vykdymo veikla, nekeltas teisėjų profesionalumo klausimas, taip pat smarkiai skyrėsi teismų organizacija ir veiklos principai net ir vieno luomo viduje (ir toliau neegzistavo bendrais pagrindais veikiančios teismų sistemos). Reikšminiai žodžiai: Ketverių metų seimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bajorai, teismai, reforma. [Iš leidinio]

ENThe article sets out to discuss the reform of the courts of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania carried out by the Four-Year Sejm (1788-1792). The author makes use of the instructions issued to the delegates to the Four-Year Sejm, as well as the laws passed by the Sejm itself, to present castle, land and border courts, as well as the Lithuanian Tribunal and their reorganisation, as a result of which new institutions operating on a more modern basis were established. Although the Polish nobility envisaged a centralised and unified state, a common legal code for the Polish-Lithuanian Commonwealth (drawn up by the Constitution of 3 May 1791), and institutions operating on an equal footing, the representatives from the Grand Duchy of Lithuania often secured separate laws (in the case of the delineation commission and the Lithuanian Tribunal), or at least supplementary laws (in the case of the landowners’ law court). For this reason, some differences remained in the organisation and operation of the courts of the two constituent states of the Polish-Lithuanian Commonwealth. As a result of the reforms, important changes took place in the organisation of land courts and the regulation of the activity of judges: the composition of the courts was changed, a new procedure for electing judges was introduced (the introduction of the general election of judges and their terms of office), and the competence of the courts and the regulation of the activities of the courts and their offices were defined in greater detail.On the other hand, the judiciary still remained estate-dependent; there was no separation between administrative and judicial functions, the issue of the professionalism of the judges was not raised, and the organisation and operating principles of the judiciary differed significantly, even within a single estate (judicial systems operating on a unified basis did not yet exist). The laws passed by the Four-Year Sejm sought to define in some detail the structure of the courts and the duties of the judges and other officials (in this respect, referring to the ideas of the Enlightenment to create the most comprehensive and clear law possible), but important organisational issues, such as the courts’ location, their maintenance, and judges’ salaries, were not fully resolved. Keywords: Four-Year Sejm, Grand Duchy ofLithuania, nobility, courts, reform. [From the publication]

• Išmatuoti erdves: Ribų komisijų įkūrimas ir jų veikla 1791-1792 metais / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008. P. 223-251.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavieto teismų notarinės funkcijos / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Lietuvos notariato istorija / sudarė Jolanta Karpavičienė. Vilnius: R. Paknio leidykla, [2012]. P. 71-93.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimelių instrukcijos (1788-1790) / parengė Robertas Jurgaitis, Adam Stankevič, Asta Verbickienė. Vilnius : Vitae litera, 2015. 435 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų sistemos tobulinimas XVII-XVIII amžiais / Stasys Vansevičius. Teisė. 2002, t. 45, p. 147-153.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564-1588) / Darius Vilimas. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2006. 290 p.
• Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII amžiaus antrojoje pusėje / Adam Stankevič. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 527 p.
• Pinsko pavieto bajoro Teodoro Radzevičiaus siūlymai dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškų teismų veiklos pagerinimo (XVIII amžiaus pabaigoje) / Adam Stankevič. Teisė. 2020, t. 117, p. 99-112.
• Priežastys, dėl kurių nutrūkdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų žemės ir pilies teismų veikla XVIII amžiaus antroje pusėje / Adam Stankevič. Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos / sudarė Irena Valikonytė ir Neringa Šlimienė. 2017. P. 319-331.
• Teisingumo vykdymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje : diskusiniai klausimai / Jevgenij Machovenko. Vilnius : Justitia, 2007. 110 p.
• The Modernisation of the court system in the Grand Duchy of Lithuania : changes to the organisation of the local district courts and regulation of judges’ duties in 1764–1793 / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Lithuanian historical studies. 2017, vol. 21, p. 1-30.
• Už ar prieš reformas : Ketverių metų seimo nutarimų įgyvendinimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietuose 1789-1792 metais / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Istorija. 2009, Nr. 74, p. 13-22.