LT1784 m. Gardino seimo teisėkūros pasiekimai iš ankstesnių Abiejų Tautų Respublikos seimų išsiskyrė jame inicijuotų reformų gausa. Kitas išskirtinis šio Seimo aspektas buvo tai, kad jame priimta daugiausia Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei skirtų įstatymų. Tai įgyvendinti buvo įmanoma tik dėl ypatingo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių aktyvumo Seime. Lietuvos atstovai rodė norą pasiekti kompromisą svarstomais klausimais ir taip išvengti tuo metu parlamentinei veiklai būdingo politinio susiskaldymo. 1784 m. Seimo sesijose įgyta patirtimi Lietuvos pasiuntiniai neabejotinai pasinaudojo ir 1788-1792. m. Varšuvoje susirinkusiame Ketverių metų seime. Dėl visų pasiuntinių vienodos pozicijos ir sutarimo sprendžiant svarbiausias šalies problemas Seime, Lietuvos atstovams pavyko apginti ir įtvirtinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių vieningumas atsiskleidė dar 1788 m., kai vienbalsiai buvo pritarta kariuomenės padidinimui iki 100 tūkst. karių. Tačiau esminę reikšmę šis vieningumas turėjo priimant Gegužės 3 d. konstituciją. Kaip parodė 1792 m. vasario mėnesį surengtas referendumas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija Konstituciją parėmė netgi aktyviau nei Lenkijos bajorija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių veikla Seime ir vieninga laikysena turėjo esminės įtakos visam 1791-1792 m. konstitucinės teisės aktų rengimo procesui. Dėl to 1791 m. spalio 20 d. Seime buvo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, įtvirtinęs unijinės valstybės principų laikymąsi ateityje. Reikšminiai žodžiai: Ketverių metų seimas, Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, 1784 m. Gardino seimas, Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmas. [Iš leidinio]