Sejmiki poselskie Wielkiego Księstwa Litewskiego za panowania Augusta III

LTStraipsnyje išanalizuota Lietuvos Did˛iosios Kunigaikštystes pavietu seimeliu veikla valdant Augustui III, nustatytas tikslus 1736-1763 metais išardytu seimeliu skaičius bei kiekviename pavieto seimelyje išrinktu pasiuntiniu j Seim¹ skaičius. Tyrimo metu išsiaiškinta Lietuvos Did˛iosios Kunigaikštystes seimeliu pasiuntiniu reprezentacine sudetis (kriterijus - buti išrinktam daugiau nei 3 kartus). Nustatyta, kas buvo Lietuvos Did˛iosios Kunigaikštystes pavietu lyderiai, kokiu giminiu atstovai daugiau nei 3 kartus buvo išrinkti i Seim¹. Tyrimo metu identifikuota pasiuntiniu grupe, seimuose atstovavusi didiku Radvilu, Sapiegu, Masalskiu, Oginskiu, Pocieju ir Solohubu interesams. Sudarytas preliminarus seimeliu direktoriu s¹rašas bei direktoriu ryšiai su i Seim¹ išrinktais pasiuntiniais bei su pareigas konkrečiame paviete u˛imančiais bajorais. Atlikus pasiuntiniams iteiktu instrukciju analizź nustatytas pavietu seimeliu ir parlamentines sistemos funkcionavimo santykis. Prieita prie išvadu, kad valdant Augustui III Lietuvos Did˛iojoje Kunigaikštysteje iširo 90 priešseiminiu seimeliu. Seimeliuose buvo išrinkti 488 pasiuntiniai, tai yra šiek tiek daugiau nei 71,5 proc. visu galimu deputatu, skaičiuojamu nuo galimo išrinkti pasiuntiniu skaičiaus.Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dažniausiai išardomi buvo Mscislavo (8 kartus) ir Trakų, Žemaitijos, Naugarduko bei Minsko seimeliai (po 7 kartus). Mažiausiai išardytų seimelių (tik z) buvo 1746 m. priešseiminės kampanijos metu. Daugiausiai iširusių seimelių (po 10), buvo 1754, 1756 ir 1762 m. priešseiminių kampanijų metu. Beveik pusė visų Augusto III valdymo laikotarpiu pavietuose išrinktų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų atstovų (257 pasiuntiniai iš 488 išrinktų) buvo 40-ies didikų ir bajorų giminių nariai. Daugiausia kartų į Seimą analizuojamu laikotarpiu buvo išrinktas Liudvikas Pociejus - 8 kartus, Juozapas Masalskis - 7 kartus, Mikalojus Tadas Lopacinskis - 7 kartus. Jonas Antanas Horainas - 7 kartus, Antanas Zabiela - 6 kartus, Antanas Solohubas - 6 kartus ir Antanas Mykolas Pacas - 6 kartus. Masalskių giminės atstovai į Respublikos Seimą nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų buvo renkami 15 kartų, Radvilų giminės nariai - 14. Iš bajorų giminių valdant Augustui III Lietuvoje į Seimą pasiuntiniais dažniausiai buvo renkami Bžostovskiai (12 kartų) ir Oskierkos (11 kartų). Tarp pasiuntinių matome ir busimuosius aktyvius Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpio reformatorius: Mikalojų Tadą Lopacinskį, Gervazą Liudviką Oskierką, Juozapą Sosnovskj, Joachimą Chreptavičių, Mykolą Bžostovskį ir kitus. Patirtis, įgyta dalyvaujant seimelių veikloje Augusto III valdymo laikotarpiu, buvo naudinga imantis valstybės pertvarkos.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų seimeliai didelį dėmesį skyrė parlamentinei valstybės santvarkai, o ypač - Seimo funkcionavimo ydoms. Buvo atkreiptas dėmesys į Seimo veiklos sutrikdymo problemą ir pasiūlyti žingsniai, kaip to išvengti. Vis dėlto, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų seimeliai labai neigiamai vertino idėją seimelius paversti konfederacijomis, kad taip būtų išvengta jų žlugimo. Priežastis buvo ta, kad, sudarius konfederaciją, būtų apribota „laisvo balsavimo“ teisė, o tai pažeistų bajoriškąsias laisves. Pavietų bajorija šią teisę norėjo išlaikyti ne tik Seime, bet ir pavietų seimeliuose. Septynerių metų karo (1756—176) laikotarpiu svarbia seimelių svarstymo problema tapo svetimų šalių kariuomenių buvimas Respublikoje. Pavietų seimeliai reikalavo užtikrinti, kad užsienio kariuomenės nesikiš į Seimo veiklą, taip pat rūpinosi, kad Senato taryba neperintų Seimui priskirtinų funkcijų, nors to siekė valdovas Augustas III ir jo šalininkai. Reikšminiai žodžiai: pavieto seimelis, Seimas, bajorija, didikai, Seimo pasiuntinys, seimelio protestas, seimelio direktorius, instrukcija pasiuntiniams. [Iš leidinio]

• Akta sejmiku kowieńskiego z lat 1733-1795 / wydała Monika Jusupović. Warszawa : Instytut Historii PAN : 2019. 660 p.
• Prowincjonalna elita litewska w XVIII wieku : działalność polityczna rodziny Zabiełłów w latach, 1733-1795 / Monika Jusupović. Warszawa : Polskie Towarzystwo Historyczne : 2014. 488 p.