Dokumentalistika ir raštvedyba: kai kurios sąvokos ir terminai

LTStraipsnyje aptariama svarbiausių dokumentalistikos ir raštvedybos sąvokų raiška, nagrinėjamas šias sąvokas žyminčių terminų ir suterminintų posakių vartojimas. Dokumento sąvoka apibrėžiama remiantis pagrindinėmis dokumento funkcijomis: 1) dokumentinės informacijos fiksavimo, išsaugojimo ir panaudojimo; 2) informuojamų veiksmų, procesų materializavimo ir vykdymo; 3) galimybe įrodyti veiksmą ar įvykį. Šių funkcijų įgyvendinimą užtikrina raštvedybos taisyklės. Straipsnyje išsamiau apžvelgiamas dokumentalistikos mokslo susiformavimas, raida, raštvedybos ir kitos, su šiais mokslais susijusios sąvokos. Atkreipiamas dėmesys į sąvokų „dokumentas“ ir „popierius“ vartoseną, nes neretai šios sąvokos yra supainiojamos, vartojamos sinonimiškai. Tačiau „popierius“ dokumenatlistikoje, raštvedyboje ir apskritai kanceliarinėje kalboje negali būti vartojamas kaip „dokumento“ sinonimas, nes popierius laikomas pagrindine dokumentinės informacijos laikmena. Kitas svarbus terminas, vartojamas finansų, bankininkystės ir pan. srityse, – tai „vertybiniai popieriai“. Įkeitimo, paskolos dalykams nusakyti vartojami sudėtiniai terminai su žodžiu „lakštai“. Dokumento rūšies pavadinimas „tvarka“ yra palyginti naujas. Šis abstrakčios reikšmės žodis stumia iš vartosenos konkrečius dokumentų rūšių pavadinimus – „taisykles“, „nuostatus“ ir kt. „Tvarka“ dokumento reikšme kelia ir jų vartojimo tekste problemų – verčia sudaryti netinkamų dokumentų pavadinimų, tokių kaip „Dėl tvarkos įgyvendinimo tvarkos“, ar kitų stilistiškai ydingų pasakymų.Reikšminiai žodžiai: Dokumentų kalba; Sąvokos ir terminai; Administracinė kalba; Terminų sinonimai; Language of documents; Concepts and terms; Administrative language; Synonyms of terms.

ENThe article discusses the evolution of the most important concepts and terms in documentation science and record-keeping. The concept of ‘document’ is defined based on the fundamental functions of a document: 1) the recording, storage and use of documented information; 2) materialisation and implementation of the informed actions and processes; 3) the possibility of showing an action or event. The article highlights the often incorrect usage of ‘paper’ for ‘document’ – as if the words were synonyms. In documentation science and record-keeping and in administrative language generally, ‘paper’ cannot be used as a synonym for ‘document’, because the real meaning of ‘paper’ is that of the basic material on which documental information has been stored. An important distinction is the acceptable financial and banking term ‘vertybiniai popieriai’ (literally, ‘valuable papers’, i.e. securities, stocks and bonds). When talking about mortgages and loans there is a tendency to use compound terms including the element ‘lakštai’ (literaly = sheets, leaves). A new development in document-naming is the use of the word ‘tvarka’ (literally, ‘order’) as a name for a type of document. This noun of abstract reference is starting to displace from use the specific document type names taisyklės (‘rules, regulations’) and nuostatai (‘conditions, provisions’). The use of the word ‘tvarka’ (literally, ‘order’) as a name for a type of document can give rise to document-naming problems in texts, for example when an inappropriate juxtaposition is formed such as in the document name Dėl tvarkos įgyvendinimo tvarkos or other stylistically inappropriate formulations.