Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: parlamentarizmas, konstitucija, visuomenė

LTNepaisant didelio istoriografijos įdirbio, tam tikri XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės institucijų sąrangos, visuomenės raidos ir kultūros kaitos klausimai iki šiol nėra pakankamai išanalizuoti. Mokslininkai vis dar nesutaria tiek dėl Apšvietos epochos idėjų raiškos formų, tiek dėl XVIII a. antrojoje pusėje įvykdytų reformų masto, centralizacijos proceso rezultatų ir valstybės žlugimo / sužlugdymo vertinimo. Istoriografinių prieštarų kontekste ypač svarbus išlieka 1569 m. Liublino unijos aktu nubrėžtos dvinarės Lenkijos ir Lietuvos valstybės raidos klausimas, analizuojamas Ketverių metų seimo (17881792) reformas vainikavusios 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos kontekste. Greta požiūrio, jog Gegužės 3 d. konstitucija yra bendras to meto Lenkijos ir Lietuvos bajorijos pasiekimas, atliepiantis centralizuotos konstitucinės monarchijos šalininkų siekius, lietuvių istoriografijoje taip pat pabrėžiama, kad 1791 m. gegužės 3 d. priimtą Valdymo įstatymą galima laikyti Lietuvos konstitucingumo istorijos dalimi tik 1791 m. spalio 20 d. Seime priimto Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo - Tarpusavio įžado - kontekste. Gegužės 3-iosios konstitucija kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės politinės brandos rezultatas iki šiol priimama tik su išlygomis. Kitas svarbus istoriografinių diskusijų objektas yra parlamentarizmo raida Lenkijos ir Lietuvos valstybėje.Siekis plačiau išanalizuoti šiuos klausimus tapo akstinu tarptautinei mokslinei konferencijai „Tėvynės laisvės aušra - 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija: genezė, turinys, reikšmė“, 2021 m. spalio 19-21 d. Lietuvos istorijos instituto kartu su partneriais surengtai Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Minint 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo 230-ąsias metines, vykusios konferencijos prelegentai, pristatydami naujausius visuomenės kaitos, parlamentarizmo raidos, Gegužės 3 d. konstitucijos genezės ir jos priėmimo kontekstų tyrimus, analizavo šio teisės akto poveikį visuomenės ir valstybės raidai bei siekė įvertinti Konstitucijos vietą Abiejų Tautų Respublikos paveldo valstybių istorinėje atmintyje. Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengti straipsniai ir sudaro didžiąją 9-0)0 XKIII amžiaus studijų tomo dalį. Leidinyje susitelkiama į tris pagrindinius aspektus: parlamentarizmą, 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją ir visuomenės sociokultūrinę kaitą, tiek vedusią į Konstitucijos priėmimą, tiek ir jos inspiruotą. [Iš Pratarmės]

ENDespite the extensive work done in historiography, certain issues of the structure of state institutions, social development, and cultural change in the Grand Duchy of Lithuania in the eighteenth century have not yet been sufficiently analysed. Scholars still disagree on the forms of expression of the Enlightenment ideas, as well as on the extent of the reforms carried out in the late eighteenth century, the results of the process of centralization, and the assessment of the collapse/destruction of the state. In the context of historiographical controversies, the question of the development of the dual Polish-Lithuanian Commonwealth, as outlined by the act of the Union of Lublin of 1569, remains of particular importance, and is analysed in the context of the reforms of the Four-Year Sejm (1788-1792), which culminated in the Constitution of 3 May 1791. In addition to the view that the Constitution of 3 May was a joint achievement of the Polish and Lithuanian nobility at the time, reflecting the aspirations of the advocates of a centralized constitutional monarchy, Lithuanian historiography also emphasizes that the Governance Act of 3 May 1791 can be considered as part of the history of Lithuanian constitutionalism only in the context of the Mutual Assurance of the Two Nations - the Mutual Pledge - adopted by the Sejm on 20 October 1791. As the result of the political maturity of the society of the Grand Duchy of Lithuania, the Constitution of 3 May is still accepted only with reservations. Another important subject of historiographical debate is the development of parliamentarism in Poland and Lithuania.The desire to analyse these issues in more detail became the stimulus for the international scientific conference “The Dawn of the Freedom of the Homeland - the Constitution of 3 May 1791: Genesis, Content, Significance”, on 19-21 October 2021, organized by the Lithuanian Institute of History and its partners at the National Museum - Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Commemorating the 230th anniversary of the adoption of the Constitution of 3 May 1791 and the Mutual Assurance of the Two Nations, the speakers of the conference, presented the latest research on the changes in society, the development of parliamentarism, the genesis and the context of the adoption of the Constitution of 3 May 1791, analysed the impact of this legal act on the development of society and the state, and aimed to assess the place of the Constitution in the historical memory of the states of the Commonwealth of Both Nations. The articles based on the papers presented at the conference form the bulk of the ninth volume of the Eighteenth Century Studies. The volume focuses on three main aspects: parliamentarism, the Constitution of 3 May 1791, and the socio-cultural changes in society that both led to and inspired the adoption of the Constitution. [From the Preface]