Dieveniškių šnektos tekstai

• Mikulėnienė, Danguolė
• Morkūnas, Kazys

LTLeidinyje skelbiami vienos lietuvių kalbos ploto pietrytinio pakraščio - Šalčininkų rajono, Dieveniškių apylinkių - šnektos tekstai. Visi jie užrašyti iš arčiausiai nuo šios šnektos svarbiausios gyvenamosios vietos - Dieveniškių miestelio - esančių kaimų: Žižmų, Šaltinių, Kaziūlių. Tekstų pateikėjais pasirinkti vyriausiosios ir vyresniosios kartos čionykščiai žmonės - geriausi senosios šnektos tęsėjai. Įvairūs pasakojimai apie kaimo žmonių kasdienę buitį, darbus, papročius, sveikatą, asmeninius, šeimos ir kaimo bendruomenės reikalus, prisiminimai iš vaikystės ir kitų gyvenimo tarpsnių šio leidinio rengėjų magnetofonu (naudojant išorinį mikrofoną) įrašyti Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus organizuotų dialektologinių ekspedicijų metu - 1992 ir 1994 metais. Tikimės, kad šis leidinys papildys jau turimas žinias apie vieną įdomiausių ir seniai dėmesio susilaukusią lietuvių kalbos šnektą. Reikalingų duomenų jame ras istorinės ir dabartinės dialektologijos, tarmių ir kalbų sąveikos, įvairių kitų kalbotyros, etnografijos, kultūros sričių tyrinėtojai. [Iš Pratarmės]

ENThis book contains texts in the Lithuanian sub-dialect of Dieveniškės, spoken in the district of Šalčininkai in southeastern Lithuania. The town of Dieveniškės and the villages surrounding it were once part of a much larger and compact Lithuanian ethnographic region. In the course of the last two centuries, especially in the 20th century, the socio-linguistic situation in this region, as in the whole of the eastern and southeastern part of the country, has been determined by various historical, political and social factors. The Lithuanian language was pushed out from social and public life by government officials, schools and the church, and by migration. At the beginning of the 20th century Russian and later Polish local authorities pursued a colonial policy. Consequently, the Lithuanians who live there can speak several languages: Belarusian, Polish and Russian. The sub-dialect, whilst managing to preserve many archaic traits, is changing rapidly and moving away from its old “basic” system. More and more characteristics are appearing which can not always be explained by the, natural development of the sub-dialect. According to the mixed diphthongs am, an, em and en which become um, un, im and in in the sub-dialect, it is attributed to the eastern aukštaičių vilniškių (highlanders) dialect. According to the linguists Kazimieras Jaunius and Antanas Šalys, or the so-called traditional classification of the Lithuanian dialects, it belongs to the eastern dzūkų dialect. Studies by earlier researchers such as Eduardas Volteras suggest that the isophone of the pronunciation of these diphthongs spread farther west of Dieveniškės. At present these diphthongs are often retained unchanged in the Dieveniškės sub-dialect.Consequently, this sub-dialect is a traditional dialect between the eastern aukštaičių vilniškių and southern aukštaičių (western dzūkų), which retain the above diphthongs unchanged. The people of the three villages of Žižmai, Šaltiniai and Kaziuliai, which are close to Dieveniškės, have been chosen as informants. Their ages range from over 60 to over 70. Being the oldest speakers of the sub-dialect, they have kept some of the old word forms and other peculiarities. The speech of the oldest speakers, however, is marked by many new features. Some have appeared under the influence of Belarusian, others under the influence of the Slavic languages. Besides, the subdialect is full of borrowings. The texts will contribute to the already existing studies about one of the most linguistically interesting Lithuanian sub-dialect of Dieveniškės, which attracted linguists’ attention more than a hundred years ago. Besides the texts, a review of the main peculiarities of the subdialect of Dieveniškės is presented in the book. There is also a glossary of rare words and a list of borrowings. The book can serve as a source of study for dialectologists, ethnographers and cultural workers as well as all those interested in the interaction between languages. [From the publication]