Kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę kvalifikavimo problematika Lietuvos baudžiamojoje teisėje

LTAtsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dažnu atveju ikiteisminiai tyrimai dėl neapykantos kurstymo nutraukiami nepasiekus teismo, o teismuose didelė dalis asmenų, kurie kaltinami kurstę neapykantą, išteisinami nenustačius jų veiksmuose neapykantos kurstymo sudėties požymių, šiame tyrime aptariama neapykantos kurstymo kvalifikavimo Lietuvos teismų praktikoje problematika. Šio tyrimo tikslas yra atlikus sisteminę šios veikos analizę, įvertinti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus taikymą EŽTT jurisprudencijos ir ultima ratio principo kontekste. Atliktas tyrimas parodė, kad nei Lietuvoje, nei tarptautiniu mastu nėra įtvirtinto bendro neapykantos kurstymo apibrėžimo, tačiau neapykantos kurstymas gali būti apibūdinamas kaip bet kokios formos neapykantos, nukreiptos prieš asmenį ar asmenų grupę, išsiskiriančią tam tikru požymiu, skleidimas, skatinimas ar pateisinimas. Neapykantos kurstymas tiek Lietuvos teisės aktuose, tiek tarptautiniuose dokumentuose, įtvirtintas kaip nusikalstama veika, už kurią privaloma bausti baudžiamosios teisės priemonėmis. Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Danijoje neapykantos kurstymas gali pasireikšti asmens įžeidimu ar žeminimu, tačiau Vokietijoje kurstant neapykantą turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis. Tuo tarpu, Latvijoje neapykantos kurstymas gali pasireikšti per asmenų teisių ribojimą ar privilegijų suteikimą. Panašiai neapykantos kurstymas vertinamas ir Prancūzijoje, kur jis gali pasireikšti asmenis diskriminuojant, tačiau reikalinga įrodyti, kad neapykantos kurstymas sukėlė realius pavojingus padarinius – diskriminaciją, neapykantą ar net smurtą.Neapykantos kurstymo kvalifikavimas Lietuvoje nevisiškai atitinka EŽTT praktiką, kadangi Lietuvoje neapykantos kurstymu laikytini konkretūs ir tiesiogiai kurstantys neapykantą teiginiai, kai EŽTT neapykantos kalba pripažįsta ir netiesioginį neapykantos kurstymą, be to, priešingai EŽTT praktikai, Lietuvoje dažnu atveju vieno neapykantą kurstančio komentaro negana baudžiamosios atsakomybės taikymui, nes baudžiamosios atsakomybės taikymas už neapykantos kurstymo nusikaltimus Lietuvoje suvokiamas kaip ultima ratio priemonė, kai neapykantos kurstymo veiksmų pavojingumą pagrindžia jų sistemingumas ir reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Reikšminiai žodžiai: neapykantos kurstymas, neapykantos kalba, ultima ratio. [Iš leidinio]

ENIn Lithuania most pre-trial investigations into incitement to hatred are terminated before reaching the court, and in the courts, a large part of persons who are accused of incitement to hatred are acquitted without identifying the elements of incitement to hatred in their actions. Therefore, this study discusses the issue of the qualification of incitement to hatred in the practice of Lithuanian courts. The purpose of this study is to evaluate the application of criminal responsibility for these crimes in the context of the European Court of Human Rights (ECtHR) jurisprudence and the principle of ultima ratio, after performing a systematic analysis of the criminal act of incitement to hatred. The conducted research showed that neither in Lithuania nor internationally there is a common definition of incitement to hatred, but it can be described as spreading, promoting, or justifying any form of hatred directed against a person or a group of persons distinguished by a certain characteristic. Incitement to hatred is enshrined in both Lithuanian legal acts and international documents as a criminal act, which must be punished by means of criminal law. In Germany, the United Kingdom, and Denmark, incitement to hatred can be manifested by insulting or humiliating a person, but in Germany, incitement to hatred must also disturb the public order. Meanwhile, in Latvia, incitement to hatred can manifest itself through the restriction of the rights of individuals or the granting of privileges. Similarly, incitement to hatred is assessed in France, where it can manifest itself in the form of discrimination against individuals, but it is necessary to prove that incitement to hatred has caused real dangerous consequences - discrimination, hatred, or even violence.The qualification of incitement to hatred in Lithuania does not fully correspond to the practice of the ECtHR, since in Lithuania, specific and directly inciting statements are considered to be incitement to hatred, while the ECtHR recognizes hate speech as indirect incitement to hatred. Moreover, contrary to the practice of the ECtHR, in Lithuania, in most cases, one hateful comment is not enough for the application of criminal liability, because the application of criminal liability for hate crimes in Lithuania is perceived as an ultima ratio measure, when the danger of acts of hate is justified by their systematicity and a real threat to the values protected by the criminal law. Keywords: incitement to hatred, hate speech, ultima ratio. [From the publication]

• Ekonominio nuosmukio poveikis neapykantos veikų tendencijoms / Indrė Isokaitė. Teisė. 2015, t. 94, p. 189-203.
• Hate crimes: evaluation of Lithuanian courts’ decisions in the light of the practice of the European Court of Human Rights / Mindaugas Bilius, Žaneta Navickienė, Vilius Velička. Baltic journal of law & politics. 2021, Vol. 14, Nr. 1, p. 22-47.
• The Instigation of hatred: questions of legal evaluation and procedural issues / Dovilė Murauskienė, Raimundas Jurka, Jolanta Zajančkauskienė. Entrepreneurship and sustainability issues. 2020, Vol. 8 (2), p. 896-913.
• Ultima ratio principo įgyvendinimas kriminalizuojant veikas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse : disertacija / Aušra Dambrauskienė. Vilnius, 2017. 1 pdf (456 p.).