Žmogų ir jo aplinką apibūdinantys skoliniai pietų aukštaičių šnektose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žmogų ir jo aplinką apibūdinantys skoliniai pietų aukštaičių šnektose
Alternative Title:
Loanwords used to describe a person and his/her environment in Southern Aukštaitian subdialects
Authors:
Ragaišienė, Vilija
In the Journal:
Subject Category:
LT
Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology; Skoliniai / Loan words.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami pietų aukštaičių žodynuose ir tekstuose rasti žmogų ir jo aplinką apibūdinantys skoliniai iš slavų ir germanų kalbų. Tiriamų šnektų šaltiniuose gausu skolinių žmogaus išvaizdai, fizinėms, charakterio ir būdo ypatybėms, darbinei veiklai ir buitinėms sąlygoms, socialiniams santykiams ir giminystės ryšiams apibūdinti. Žmogų ir jo aplinką apibūdinantys skoliniai pietų aukštaičių šnektose vartojami nevienodai dažnai. Žodynuose ir tekstuose daugiausia rasta žmogaus charakterį ir būdo ypatybes apibūdinančių skolinių, socialinius santykius ir giminystės ryšius įvardijančių žodžių vartosenos atvejų. Gerokai mažiau užfiksuota asmenų pavadinimų pagal užsiėmimą, amatą ir kt. Dauguma jų paliudyti tarminių žodynų ir aptinkami vyriausiosios kartos atstovų pasakojimuose apie praeities įvykius ir realijas. Žmogų ir jo aplinką apibūdinančių skolinių, kaip ir kitos skolintinės leksikos, traukimąsi iš gyvosios vartosenos lemia tos pačios priežastys: 1) skoliniais įvardijamų realijų nykimas, asmenų pagal atliekamą veiksmą nebuvimas (neliko senųjų amatų, užsiėmimų ir darbų, daiktų ir kt.); 2) bendrinės lietuvių kalbos poveikis (bendrinė kalba, laikoma gražesne, prestižine kalbos apraiška; mokykloje ilgą laiką formuotos neigiamos nuostatos tarmės atžvilgiu ir kt.); 3) tiesioginių kontaktų su slavų kalbomis nebuvimas (vyriausiosios ir vyresniosios kartų atstovai retai bendrauja su kitakalbiais, o jauniausioji karta dažniausiai jau nemoka slavų kalbų ir pan.). [lvb.lt]

ENThe article examines the Slavic and Germanic loanwords used by speakers of Southern Aukštaitian subdialects to describe a person and his/her environment. Diverse sources of these dialectal variants, such as dictionaries and texts, are rich in borrowed words describing a person’s appearance, physical characteristics, characterand temperament, work activities, living conditions, social relations and kinship. The frequency at which these loanwords are used varies across the Southern Aukstaitian subdialects. The highest number of loanwords are used for describing a person’s character and temperament, social relations and kinship. A significantly smaller proportion of names is used to convey someone’s occupation, craft, etc. Most of these loanwords appear in dialectal dictionaries as well as stories about past events and realia of people from older generations. The reasons why loanwords to describe people and their environment are withdrawing from active use are the same as with other borrowed lexical units: 1) the disappearance/absence of realities or people performing particular tasks described by these loanwords (extinction of traditional crafts, occupations, jobs, objects, etc.); 2) the influence of Standard Lithuanian (standard language is considered a more beautiful and prestigious expression, while dialectal speech, especially in school environment, has historically been negatively perceived); 3) lack of direct contact with Slavic languages (people of older or oldest generations rarely communicate with speakers of other languages and the younger generation does not generally speak any of the Slavic languages, etc.). [From the publication]

Subject:
Kalbotyra / Linguistics
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/110495
Updated:
2024-09-18 19:56:41
Metrics:
Views: 8
Export:
Download