LTTyrimo objektas – periferinė Varanavo (brus. Вороново) lietuvių šnekta – pietų aukštaičių patarmės tęsinys Baltarusijoje. Ilgus metus gyvavusi aktyvioje baltų ir slavų kalbų kontaktų zonoje. Šioje teritorijoje daugiau nei amžių nuolat konkuruoja bei sąveikauja dviejų kalbų sistemos – lietuvių ir baltarusių. Pritaikius stebimojo laiko metodiką, nagrinėjami svarbiausi lietuvių šnektos gramatinės sistemos pokyčiai. Tiriama ir lyginama vyresniosios ir vidurinės informantų kartų kalba. Ilgalaikė izoliacija nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto ir nuolatinė slavų kalbų apsuptis lėmė skirtingus procesus: viena vertus, lietuvių šnektos konservavimąsi, kita vertus – jos koroziją, sistemos irimą. Vyriausiųjų informantų kalboje aptikta užsikonservavusių daiktavardžio, įvardžio ir veiksmažodžio senųjų gramatinių ypatybių. Dėl nuolatinės sąveikos su slavų kalbomis vidurinės kartos atstovų lietuvių šnektoje fiksuojama sudėtingų gramatinės struktūros pakitimų: kitimai daiktavardžių giminės kategorijoje; laipsniškas šnektos analitiškėjimas; įvardžių vartosenoje - apibendrintai vartojamas vyriškosios ir moteriškosios giminės daugiskaitos vardininkas; randasi veiksmažodžių formų variantiškumas. [lvb.lt]
ENThe research object is the local dialects of isolated Lithuanian islands, which are (or recently were) situated not far from the Lithuanian southern border near Šalčininkai in Belarus. This continuity of the Southern Aukštaitian subdialect in the eastern part of Voranava (Bel. Вороново) district is in the active contact zone of Baltic and Slavic languages where several languages compete and interact continuously: the Belarusian dialect, the local variant of the Polish language, the Lithuanian local dialect, as well as the Russian language during the last 50 years. The main aim of the study: is to find out the current changes in the declension system in the continuity of the Lithuanian Southern Aukštaitian subdialect in Belarus by drawing upon the dialectological and sociolinguistic data of the end of the 20th century and the beginning of the 21st century. The research shows that the long-term isolation of Lithuanian local dialects in the environs of Voranava from the main area of the subdialect and the aggressive neighborhood of Slavic languages resulted in twofold and completely different processes: both the conservation of the Lithuanian local dialect and its corrosion. The article analyses several earlier and ongoing processes at the grammatical level in these two aspects. The isolated Lithuanian local dialects in Belarus demonstrate the same processes of language change, which are observed in the subdialects of the main area and Standard Lithuanian. For example, the noun declension system gradually shifts to the system of declension of two types — masculine and feminine. Meanwhile, concerning the types of declension, the tendency of the establishment of productive stems is observed. [From the publication]