LTStraipsnyje, remiantis ligšioliniais kalbiniais tyrimais, aptariama pietų aukštaičių salų geografija ir tipologija ir brėžiamos būsimų sinchroninių ir diachroninių tyrimų perspektyvos. Straipsnį sudaro trys dalys: pirmojoje, teorinėje, pateikiama bendro pobūdžio kalbos salų klasifikacija. Antrojoje dalyje aptariama pietų aukštaičių salų geografija, o trečiojoje, tipologinėje, keliama hipotezė apie pietų aukštaičių salų ir Gervėčių salos, kuri formaliai priskiriama rytų aukštaičiams vilniškiams, tipologines paraleles. Čia keliami iki šiol lingvistinėje literatūroje menkai ar visiškai nekelti klausimai, susiję su sisteminių ir kompleksinių tyrimų būtinybe, migracija, tarmine situacija, sociolingvistine padėtimi ir tyrimų metodika. Apžvelgus tyrimų būklę, straipsnyje keliamos tokios darbinės hipotezės: a) ar galima rasti kokių nors patikimų argumentų ir įrodymų, kad Gervėčių sala galėtų būti ne, kaip įprasta manyti, autochtoninės, bet alochtoninės kilmės, susiformavusi pagal antrinės autochtoninės salos modelį, b) ar įmanoma patikimai patikrinti darbinę hipotezę, kad Gervėčių sala galėtų būti atskiro, savarankiško dialektologinio vieneto dalis ir c) ar galima rasti kokių nors patikimų argumentų ir įrodymų, kad salos formavimasis galėtų būti susijęs su lietuvių kalbos išlikimo joje ypatumais. [lvb.lt]
ENBuilding upon the available linguistic research, the article discusses the islands of the Southern Aukštaitian dialect, with focus on geography and typology. The future prospects of synchronic and diachronic studies in the area are also explored. The article consists of three parts: 1) theoretical part (general classification of language islands); 2) geographical study of Southern Aukštaitian islands; and 3) typological section exploring a hypothesis of typological parallels between the Southern Aukštaitian islands and the Gervėčiai (Eng. Gervyaty, Bel. EepBHTbi) island, which is formally attributed to the Eastern Aukštaitian subdialect of Vilnius. The article raises questions on the need for systemic and complex studies of migration, dialectal and sociolinguistic situation as well as appropriate research methodology. These aspects have been scarcely or not covered at all by linguistic literature in Lithuania until now.After reviewing the current research situation, the article puts forward the following working hypotheses: a) Can we find any reliable arguments and proof that the Gervėčiai island could in fact be of allochthonous (formed under the model of secondary autochthonous island) rather than autochthonous origin, as is currently believed? b) Is it possible to reliably verify the working hypothesis that the Gervėčiai island could be part of a separate, independent, dialectological unit? c) Can we find any reliable arguments and proof that the formation of the island could be related to the survival of the Lithuanian language in Gervėčiai? To avoid unnecessary discussions and ill-founded interpretations, it must be noted that the present article does not address and does not in any way question the topic of Lithuanian ethnic lands beyond the present-day territory of Lithuania. The article does not imply that Lithuanians living in Gervėčiai had moved here from somewhere else. It only tries to show that, based on appropriate research methodology, various hypotheses about the formation of the island can and must be explored. [From the publication]