Žmogų apibūdinantys slavų ir germanų kalbų skoliniai vakarų aukštaičių kauniškių šnektose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žmogų apibūdinantys slavų ir germanų kalbų skoliniai vakarų aukštaičių kauniškių šnektose
Alternative Title:
Slavic and Germanic loanwords used to describe a person in the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas
Authors:
Sakalauskienė, Vilija
In the Journal:
Subject Category:
LT
Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region); Lietuva (Lithuania); Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology; Kalbų kontaktai / Language contacts; Skoliniai / Loan words.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje kalbama apie vakarų aukštaičių kauniškių šnektų skolinius, apibūdinančius žmogų pagal amatą, užsiėmimą, būdo bruožus, išvaizdą, polinkius, potraukius, sveikatą, socialinę padėtį, giminystę. Tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas asmenų pavadinimų semantinėms grupėms, taip pat pokyčiams, kurie įvyko semantinėje skolinių struktūroje lyginant su skolinio šaltiniu: kauniškių šnektose žodis įgauna emocinį krūvį arba pasiskolinama reikšmė, turinti emocinį krūvį. Skoliniai šiose šnektose yra prisitaikę ne tik prie fonetinės, bet ir prie morfologinės sistemos: yra gavę lietuviškas galūnes ir darybos afiksus, kaitomi pagal tam tikrus linksniavimo tipus. Vieni – skamba gana panašiai kaip slavų ir germanų kalbose, kiti – atpažįstami gerokai sunkiau. Pati didžiausia skoliniais reiškiamų žmogaus pavadinimų grupė – žmogus pagal neigiamas savybes ir įpročius. Šiek tiek mažiau skolinių vartota žmogų įvardyti pagal amatą, užsiėmimą, veiklą. Apylygiai vartota skolinių žmogų pavadinti pagal socialinę padėtį ir giminystės ryšius. Dar mažiau žmogaus pavadinimų, reiškiamų skoliniais, – pagal sveikatą ir išvaizdą. Išanalizuota medžiaga rodo, kad skoliniai (tiek slavizmai, tiek germanizmai) į šnektą atėję skirtingu laiku, kartu su kultūros ir civilizacijos objektais, nors ir gerai žinomi vyresnio amžiaus kaimo gyventojams, jau išnykę arba sparčiai nyksta dėl įvairių priežasčių: vieni veikiami bendrinės kalbos, kiti – nykstant realijoms, nelieka įvardijamo objekto. Taigi, ilgainiui jie bus visiškai išstumti iš aktyviosios vartosenos, nes vis dažniau imami laikyti prastos, negražios kalbos apraiška. [lvb.lt]

ENThe article investigates loanwords used in the Western Aukstaitian subdialect of Kaunas to describe a person according to his/her craft, occupation, personality traits, appearance, inclinations, preferences, health, social status or family ties. The study focuses on descriptive names and the semantic groups they belong to. Changes in the semantic structure of loanwords compared to their source are also investigated, confirming that words tend to acquire certain emotional shades in the local variants of the Kaunas subdialect. In other cases a meaning conveying some emotional shade can be borrowed.Loanwords used in the researched dialects have been adapted not only to the local phonetic system but morphologically too. Many borrowed words have acquired Lithuanian endings and derivational affixes and are declined under certain declension types. Some sound similar to words in Slavic and Germanic languages; others are far more difficult to recognise. The research material was collected from The Dictionary of the Zanavykai Dialect, The Dictionary of the Kazlų Rūda Dialect, the manuscript of The Dictionary of the Jurbarkas Dialect and The Dictionary of the Lithuanian Language. The following dialectal texts were also used in this study: Texts From the Environs of Griškabūdis, Texts From the Environs of Jurbarkas, Texts of the Sakiai Dialect and Texts of the Daukšiai Dialect. The largest group of loanwords describing people consists of names given on the basis of some negative qualities or habits. Slightly fewer loanwords are used to name a person by his/her craft, occupation or activities they pursue. The number of loanwords used to name a person by his/her social status and their family ties is roughly the same, while the loanwords describing someone by their health or appearance are less common. The material examined during the study shows that most loanwords (both Slavicisms and Germanisms) entered the dialect at different times together with certain objects of culture and civilization. However, despite being well known to senior village residents, these loanwords are now practically extinct or their use is rapidly declining due to various reasons. Some loanwords are affected by the standard language, while others disappear due to the fact that specific realities or objects they used to describe in the past no longer exist. It can therefore be concluded that in the long term such words will be pushed out of active usage completely, as they are increasingly more likely to be considered the manifestation of poor language. [From the publication]

Subject:
Kalbotyra / Linguistics
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/110487
Updated:
2024-09-18 17:57:05
Metrics:
Views: 9
Export:
Download