Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

LTTyrimo objektas - XX a. 6-7 deš. rankraštiniuose šaltiniuose rastų dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimas. Tikslas - aprašyti vakarų aukštaičių kauniškių šnektų dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo ypatybes, aptarti jų akcentuacijos polinkius. Daiktavardžių kirčiavimas straipsnyje nagrinėjamas keliais aspektais - pagal žodžio formų kirčio vietos ir (arba) kirčiavimo paradigmų įvairavimą, akcentinių variantų vartojimo dažnumą ir paplitimą patarmės plote ir kt. Atliktas tyrimas yra naujas ir aktualus. Straipsnyje, remiantis iš viso vakarų aukštaičių kauniškių ploto per du dešimtmečius surinkta medžiaga, pirmą kartą aprašomi dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai, pateikiamas toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių žodžių sąvadas ir paplitimo žemėlapis. Šis tyrimas pirmiausia turėtų būti aktualus tarmių kirčiavimo polinkių ir akcentuacijos reiškinių kaitos tyrėjams. Tikėtina, kad jis turės ir praktinės naudos tarminių žodynų rengėjams — dialektologams ir leksikografams. [Iš straipsnio, p. 230]

ENThe article analyses the dialectal material collected in the 1950s and 1960s within the area of the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas. This material is currently stored in the Archive of Dialects (Institute of the Lithuanian Language, Centre of Geolinguistics). Referring to the data of manuscript sources, the article seeks to describe the accentuation of disyllabic nouns found in the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas during the afore-mentioned period. The main accentual models and tendencies of the subdialect are discussed in more detail. The study shows that nouns with acute and circumflex roots tend to follow the oxytone model of accentuation in the subdialect researched. This conclusion is based upon the following findings: 1) the main accentual variant of nearly two thirds of words (in particular those with soft stem endings) follows a mobile stress paradigm; 2) nouns with accentual equivalents in the neighbouring south-western dialects of Southern Aukštaitian are usually stressed under the oxytone paradigm in the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas; 3) rare forms of disyllabic nouns feature an inflectional stress in the subdialect researched. The article explores an opinion that accentual variation in disyllabic nouns is likely to result from a combination of factors, rather than one specific condition. The emergence of accentual variants is linked to the decline of accentual and semantic model of two plurals, the accentuation analogy of the same stem and/or word-formation type, stem interaction and development (the impact of productive stems on the system of declension and accentuation of non-productive stems), and the soft stem ending.The material of manuscript sources shows uneven areal distribution of accentual variants of disyllabic nouns in the area of the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas. The highest number of words and/or their forms characterised by dual accentuation within the same local dialect were found in the southern and eastern parts of the research area. The available material shows that this area, together with the south-western dialects of Southern Aukštaitian, is quite homogeneous and displays the most intensive oxytonesis. [From the publication]

• Aukštaičių kirčiavimo ypatybės Antano Baranausko tekstuose / Vilija Ragaišienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 4 / sudarė Vilija Ragaišienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 166-210.
• Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija, 1 / Vytautas Rinkevičius. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2015. 159 p.
• Būdvardžių kirčiavimo polinkiai Punsko šnektoje / Vilija Ragaišienė. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 274-308.
• Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė / Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto l-kla, 2005. 330 p.
• Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6-7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose / Vilija Ragaišienė. Respectus philologicus. 2012, Nr. 22 (27), p. 219-231.
• Daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose / Vilija Ragaišienė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (21 p.).
• Daugiaskiemenių priesaginių daiktavardžių kirčiavimas jaunimo kalboje / Rūta Kazlauskaitė. Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos / redaktoriai: Bonifacas Stundžia, Rūta Kazlauskaitė, Asta Kazlauskienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. P. 30-58.
• Daukšių apylinkių tekstai / sudarė Rima Bakšienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 198 p.
• Dėl vakarų baltų įtakos vakarinių lietuvių tarmių kirčiavimo sistemai / Danguolė Mikulėnienė. Acta Baltico-Slavica. 2006, Nr. 30, p. 89-96.
• Dviskiemenių ā kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Baltų ir kitų kalbų fonetikos ir akcentologijos problemos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. P. 126-138.
• Dviskiemenių o ir i[...]o kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika / sudarė Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 161-181.
• Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių paribio šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Baltistica. 2000, t. 35, Nr. 2, p. 159-169.
• Griškabūdžio apylinkių tekstai / sudarė Rima Bacevičiūtė, Vilija Sakalauskienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 155 p.
• Jurbarko apylinkių tekstai / sudarė Vilija Sakalauskienė ; [kompaktinę plokštelę sudarė Asta Leskauskaitė]. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2013. 187 p.
• Kazlų Rūdos šnektos žodynas / Aldonas Pupkis ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008-2009. 2 d.
• Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos / Danguolė Mikulėnienė, Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė, Laura Geržotaitė, Nijolė Birgelienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 503 p.
• Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo įvairavimas Veisiejų, Kapčiamiesčio ir Šlavantų šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 103-110.
• Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse : disertacija / Vilija Ragaišienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 251 p.
• Pietų aukštaičių šnektų i kamieno daiktavardžiai / Asta Leskauskaitė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 1 / sudarė Saulius Ambrazas, Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. P. 259-274.
• Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai / Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2004. 295 p.
• Svirkų šnektos fonologinė sistema : vokalizmas ir prozodija / Jolita Urbanavičienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 366 p.
• Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija : disertacija / Jolita Urbanavičienė. Kaunas, 2005. 197 p.
• Šakių šnektos fonologinė sistema: prozodija ir vokalizmas : disertacija / Rima Bacevičiūtė. Vilnius, 2001. 169 lap.
• Šakių šnektos tekstai / sudarė Rima Bacevičiūtė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 212 p.
• Šiaurinių pietų aukštaičių lingvistinis kraštovaizdis XX a. 6-7 dešimtmetyje / Asta Leskauskaitė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 5 / sudarė Rima Bakšienė, Nadežda Morozova. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 26-43.
• Varėnos šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema : disertacija / Vitalija Karaciejūtė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2013. 165 p.
• Zietelos lietuvių šnekta / Aloyzas Vidugiris. Vilnius : Presvika, 2004. 403 p.