Vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurinių šnektų latvybės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurinių šnektų latvybės
Alternative Title:
Latvian loanwords in the Northern variants of the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai
Authors:
Gritėnienė, Aurelija
In the Journal:
Subject Category:
LT
Šiauliai. Šiaulių kraštas (Šiauliai region); Lietuva (Lithuania); Skoliniai / Loan words; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology; Kalbų kontaktai / Language contacts.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama 90 „Lietuvių kalbos žodyne“ rastų antraštinių žodžių iš vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės, prie kurių pateikiamas sutrumpinimas la. (latvių kalba), t. y. 26% visų akademiniame žodyne rastų latvybių. Straipsnio tikslas – pateikti trumpą vakarų aukštaičių šiauliškių patarmėje fiksuotų latvybių apžvalgą, dėmesį sutelkiant į jų vartosenos ypatumus. Tyrimo uždaviniai – turint omenyje kalbines ir sociokultūrines skolinimosi priežastis aptarti latvybių temines grupes; aprašyti latvybių išlikimą ir neišlikimą tradicinėse šnektose, t. y. pasitelkus „Lietuvių kalbos žodyno“ Papildymų kartotekos duomenis pasižiūrėti, kiek latvybių iš tiriamojo ploto užrašyta paskutiniais dešimtmečiais, koks jų įsitvirtinimo šnektose laipsnis; paanalizuoti, koks tiriamųjų latvybių santykis su lietuviškais žodžiais. Atliekant tyrimą remtasi aprašomuoju ir lyginamuoju metodu. Nustatyta, kad pagal kalbos dalis sutrumpinimą la. turintys žodžiai pasiskirsto taip: daugiausia fiksuota daiktavardžių – 65, rasta 15 veiksmažodžių, 4 prieveiksmiai, 3 būdvardžiai, 2 jungtukai ir 1 prielinksnis. Dažniausiai daiktavardžiais įvardijami namų apyvokos daiktai (17), nemažai fiksuota asmenų pavadinimų pagal amžių, užsiėmimą, neigiamas savybes (12), užrašyta pastatų, tvorų, įvairių patalpų, jų dalių ir kt. statinių pavadinimų (8). Pažvelgus į vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės latvybes pagal jų įsitvirtinimo laipsnį tiriamosiose šnektose, ryškiai išsiskiria dvi grupės: 1) žodžiai, tradicinėse šnektose vartojami iki šių dienų; 2) žodžiai, pamažu besitraukiantys iš aktyviosios vartosenos.Plačiau paplitusias latvybes pagal vartojimo geografiją galima skirti į kelias grupes: 1) vartojamos arba vartotos vakarų aukštaičių šiauliškių ir rytų aukštaičių patarmėse; 2) vartojamos arba vartotos vakarų aukštaičių šiauliškių, rytų aukštaičių ir žemaičių patarmėse; 3) vartojamos arba vartotos vakarų aukštaičių šiauliškių ir žemaičių patarmėse. Papildymų kartotekos duomenys rodo, kad vakarų aukštaičių šiauliškių patarmėje vis dar vartojama apie 15 (iš 90) LKŽe fiksuotų latvybių. Šiek tiek daugiau latvybių (25 iš 90) iki mūsų dienų vartojamos kiek platesniame plote – gretimose ar kiek toliau nuo šiauliškių patarmės nutolusiose šnektose (įvairiose rytų aukštaičių ir žemaičių patarmėse). Daugiau nei pusė (53 žodžiai iš 90) LKŽe fiksuotų latvybių (dažniausiai jos užrašytos iš vienos ar kelių šiauliškių patarmės šnektų) paskutiniais dešimtmečiais šnektose jau neužrašytos, todėl tikėtina, kad jos traukiasi ar jau visai pasitraukusios iš vartosenos. Dalis latvybių baigia visai išnykti kartu su nykstančiomis relijomis, o didžiąją dalį latvybių iš aktyviosios vartosenos baigia išstumti sava arba skolintinė leksika (dažniausiai plačiau paplitę slavizmai arba germanizmai). [lvb.lt]

ENThe article analyses 90 headwords from The Dictionary of the Lithuanian Language (DLL), which come from the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai and are listed in the Dictionary together with the abbreviation la. (for Latvian). The selected headwords make up 26 per cent of all Latvian loanwords found in the DLL. The aim of the article is to provide a brief review of Latvian loanwords recorded in the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai, focusing on the main usage trends. The objectives of this study are as follows: 1) to discuss the main thematic groups of Latvian loanwords, taking into account any linguistic or sociocultural reasons of borrowing; 2) to describe the survival of Latvian loanwords or their disappearance from traditional local dialects (by using the data of the DLL Supplementary Card Catalogue and identifying the number of Latvian loanwords recorded in a specific area during the recent decades, as well as determining the degree to which these loanwords are established in the local dialects); 3) to analyse the relationship between the Latvian loanwords and the Lithuanian words. Descriptive and comparative research methods were used for the study. The Latvian loanwords within the scope of this research were first analysed according to the part of speech. Nouns made up the biggest proportion of the loanwords reviewed (65 words), with verbs (15), adverbs (4), adjectives (3), conjunctions (2) and 1 preposition also identified. Typically, nouns are used to denote various household items (17) and identify people by their age, occupation or certain negative qualities (12). Names of buildings, fences, various (residential) spaces, their parts and other structures were also recorded (8).A closer look at how firmly Latvian loanwords are established in the local variants of the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai highlights two main groups: 1) words used in traditional local dialects to this day; 2) words gradually dropping away from active usage. More frequently occurring Latvian loanwords can be classified into the following groups according to the geography of their use: 1) loanwords which are being used (or have been used in the past) in the subdialects of Western Aukštaitian of Šiauliai and the Eastern Aukštaitian; 2) loanwords which are being used (or have been used in the past) in the subdialects of Western Aukštaitian of Šiauliai, Eastern Aukštaitian and Zemaitian (also known as Samogitian); 3) loanwords which are being used (or have been used in the past) in the subdialects of Western Aukštaitian of Šiauliai and Zemaitian. Data from the DLL Supplementary Card Catalogue show that around 15 (out of 90) Latvian loanwords recorded in the Dictionary of the Lithuanian Language are still being used in the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai. More Latvian loanwords (25 out of 90) are still being used in a slightly broader area which includes the adjacent local dialects and those more distant from the subdialect of Šiauliai (various subdialects of Eastern Aukštaitian and Zemaitian). More than half of Latvian loanwords (53 out of 90), previously recorded in The Dictionary of the Lithuanian Language (typically from one or several local variants of the subdialect of Šiauliai), were no longer recorded during the last decades. It is therefore likely that the usage of these loanwords is declining or they have disappeared altogether. Some Latvian loanwords are becoming completely extinct, following the disappearance of specific realities they used to describe in the past or they are being pushed out of active usage by certain local words and those borrowed from other languages (mostly Slavicisms or Germanisms).

Subject:
Kalbotyra / Linguistics
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/110475
Updated:
2024-09-17 20:38:21
Metrics:
Views: 2
Export:
Download