Vakarų aukštaičių šiauliškių ir latvių kalbos sąveika: pasienio zonos dvikalbiškumas

LTStraipsnyje didžiausias dėmesys kreipiamas ne į palatvės vakarų aukštaičių kalbinę sistemą ir jos pokyčius dėl latvių kalbos įtakos, o į pačius kalbėtojus, t. y. analizuojama, ar tiriamajame plote vis dar konstatuotinas Lietuvos-Latvijos pasienio zonos dvikalbiškumas, ar jis daro poveikį šiaurės vakarų aukštaičiams (šiauliškiams). Konstatuojama, kad vakarų aukštaičių šiauliškių ir latvių kalbos kontaktinės zonos sparčiai nyksta arba jau yra sunykusios, o latvių kalbos salos yra asimiliuotos. Akivaizdus kontaktinių zonų išnykimas lėmė ir dvikalbiškumo (latvių ir lietuvių kalbomis) išnykimą tiriamajame areale. Tyrimas parodė, kad latvių kalba nebedaro tiesioginės įtakos vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei. [lvb.lt]

ENThe article discusses the interaction between the Western Aukštai- tian subdialect of Šiauliai and the Latvian language. The aim of the research is to determine whether the Lithuanian-Latvian cross-border regions are still characterised by bilingualism, extensively discussed by Lithuanian linguists in previous research. The current analysis focuses on several points within the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai which are closest to the Latvian border. In addition, the so-called islands of the Latvian language and their current situation are analysed. The empirical data used for this research were collected within the framework of an EU-funded project The Optimisation of the Network of Points and Interactive Spread of Dialectal Information (2010-2014). The analysis of the data leads to the conclusion that contact zones between the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai and the Latvian language are rapidly declining or they have ceased to exist altogether: 1) Certain points within the cross-border regions have moved to other towns or villages, meaning that communication with residents from the neighbouring country is not as intense as was the case previously; 2) The so-called islands of the Latvian language have been assimilated and from the present-day perspective can no longer be referred to as islands.The obvious reduction of contact zones within the Lithuanian-Latvian cross-border regions has resulted in complete eradication of bilingualism (Latvian and Lithuanian) in the area. None of the Lithuanian informants living here can now speak fluent Latvian, with only a few able to understand this language. A conclusion can therefore be drawn that Latvian does not have any direct influence on the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai. [From the publication]

• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas : žemėlapiai ir jų komentarai / [sudarytojos. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.