Būvio raiškos būdvardiškaisiais žodžiais vartosenos polinkiai

LTStraipsnyje, remiantis interneto paieškos įrankiu Google atrinktais ir VDU tekstyne rastais duomenimis, statistiškai panagrinėta variantiška būdvardiškųjų žodžių su kai kuriais veiksmažodžiais būvio raiška. Statistika patvirtino, kad normos atžvilgiu prasminga skirti tris veiksmažodžių grupes: 1) veiksmažodžiai, su kuriais būdvardiškųjų žodžių būvio įnagininkas yra didelis normos pažeidimas (būti, (pa)(si)daryti, atrodyti, tapti ir kt.); 2) veiksmažodžiai, su kuriais būdvardiškųjų žodžių būvio įnagininkas yra svyruojanti, variantiška norma ((pa)skirti, (pa)skelbti, pripažinti); 3) veiksmažodžiai, su kuriais būdvardiškųjų žodžių būvio įnagininkas yra tvirta norma (laikyti, (pa)vadinti, (pa)versti, (pa)virsti). Antrosios grupės veiksmažodžių normos svyravimai vartosenoje pasirodė esą kur kas mažesni, negu nurodoma norminamuosiuose darbuose. Šiuo atveju galima kalbėti apie ne visai tvirtą norminį būvio įnagininką, tačiau kitų linksnių (vardininko ir galininko) negalima laikyti visiškai lygiaverčiais variantais. Nors statistika negali būti vienintelis variantiškų normų nustatymo kriterijus, tačiau ji gali padėti patikslinti vertinimo laipsnius, kad norminamuosiuose darbuose būtų geriau atspindimi vartosenos polinkiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būdvardiškieji žodžiai; Būvio raiška; Kalbos kultūra; Adjectival words; State expression; Language culture.

ENThis article, relying on data partly from the VDU (Vytautas Magnus University) text data base and partly found by the Google Internet search engine, gives a statistical analysis of the varying ways of expressing state or condition by the use of adjectival words with certain verbs. Statistics confirm that it is normal to classify verbs into three groups: 1) verbs with which it would be grammatically unacceptable to use an adjective of state or condition in the instrumental case (būti, (pa)(si)daryti, atrodyti, tapti and others); 2) verbs with which the use of an adjective of state or condition in the instrumental case is a fluctuating norm, sometimes acceptable, sometimes not ((pa)skirti, (pa)skelbti, pripažinti); 3) verbs with which the use of an adjective of state or condition in the instrumental case is an established norm (laikyti, (pa)vadinti, (pa)versti, (pa)virsti). The research revealed that, in practice, fluctuations from the norm for verbs of the second group occur less often than normative works would tend to suggest. These occurrences indicate that use of these verbs with an adjective of state or condition in the instrumental case is not a strictly confirmed rule, however use of other cases (nominative or accusative) cannot be considered an equally valid alternative. Statistics cannot be taken as the sole criterion for establishing norms of usage for varying forms, however they can be useful in helping to make evaluations more precise, so that normative works have a better grounding in true usage.