Lietuva ir Bavarija - nuo kryžiaus žygių iki akademinių kelionių

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Vokiečių kalba / German
  • Anglų kalba / English
Title:
Lietuva ir Bavarija - nuo kryžiaus žygių iki akademinių kelionių
Alternative Title:
  • Litauen und Bayern: von den Kreuzzügen bis zu akademischen Reisen
  • Lithuania and Bavaria - from crusades to academic journeys
In the Book:
Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai / sudarytojai Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2021. P. 14-25, 26-31, 32-37. (Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai ; t. 27)
Summary / Abstract:

LTVėlyvaisiais viduramžiais Bavarija kaip bendras politinis darinys neegzistavo, o buvo sudaryta iš kelių teritorinių kunigaikštysčių (hercogysčių), kurių skaičius kito priklausomai nuo viešpataujančios Vitelsbachų dinastijos politikos. Svarbiausios rezidencijos buvo Miunchenas, Štraubingas, Landshutas ir Ingolštatas. Tik 1506 m. pavyko taip sureguliuoti paveldėjimo tvarką, kad Bavarijos hercogystė taptų nedalomu vienetu. Bavarijos politinei sistemai nepriklausė, bet su ja glaudžiai buvo susiję keli savarankišką statusą turintys imperiniai miestai - Niurnbergas, Augsburgas ir Rėgensburgas, taip pat svarbios teritorinės vyskupijos - Viurcburgas, Freizingas, Bambergas, Eichštetas ir Pašau. Vienu metu Bavarija tapo Šventosios Romos imperijos centru, kai Šventosios Romos imperatoriumi buvo išrinktas bavariškos Vitelsbachų dinastijos atstovas Liudvikas Bavaras (1314-1347). Kaip tik iš šio laikotarpio žinomi pirmieji Lietuvos ir Bavarijos ryšiai. [Iš straipsnio, p. 14]

ENBavaria did not yet exist as a united political compound in the late Middle Ages, consisting of several territorial duchies, whose number fluctuated depending on the policies of the ruling Wittelsbach dynasty.1 The most important residences were in Munich, Straubing, Landshut and Ingolstadt. Inheritance procedures were regulated only in 1506 to ensure that the Duchy of Bavaria would become an indivisible unit. A number of imperial cities with independent status were closely associated with, yet did not belong to, the Bavarian political system - Nuremberg, Augsburg and Regensburg, along with important territorial dioceses - Würzburg, Freising, Bamberg, Eichstätt and Passau. At one point, Bavaria became one of the centres of the Holy Roman Empire when a representative of the Wittelsbach dynasty, Louis the Bavarian (ruled in 1314-1347), was elected emperor. It is precisely from this point that we know of the first contact between Lithuania and Bavaria. [Extract, p. 32]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/110465
Updated:
2024-11-29 20:43:58
Metrics:
Views: 2
Export: