Socialinių grupių reglamentavimo neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų kontekste problemos

LTStraipsnyje analizuojama socialinės grupės, saugomos nuo neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, samprata. Aptariama tarptautinio reglamentavimo kaita ir jos įtaka nacionaliniam minimų nusikalstamų veikų įtvirtinimui Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Siekiama atsakyti į klausimą, kokiais pagrindais išskiriamos socialinės grupės turėtų būti labiausiai saugomos neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų kontekste ir kokios apimties diskrecijos laisvė tai nuspręsti turėtų būti suteikiama bendrosios kompetencijos teismams. Straipsnyje norima, visų pirma, ne tik palyginti Lietuvoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą su numatytuoju kitose Europos Sąjungos valstybėse, bet ir pasiūlyti optimaliausią variantą, kaip būtų galima užtikrinti plačią socialinių grupių, kurios gali nukentėti nuo diskriminacijos ar išankstinių neigiamų nuostatų ir tapti neapykanta motyvuoto išpuolio aukomis, teisių apsaugą. Analizuojami Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai, aktuali teisės doktrina, teismų praktika. Reikšminiai žodžiai: socialinė grupė; neapykantos nusikaltimai; neapykantos kalba; lygiateisiškumas; diskriminacijos draudimas. [Iš leidinio]

ENThis article analyzes the concept of a social group protected from hate speech and hate crimes. The research discusses changes in international regulation and their influence on the national establishment of the relevant criminal acts in the Criminal Code of the Republic of Lithuania. The aim is to answer the following question: On what grounds should the social groups that should be most strongly protected in the context of hate-motivated criminal acts be distinguished, and what scope of discretionary freedom to decide this issue should be given to courts of general competence? The author seeks not only to compare the legal regulation in Lithuania with that established in other European Union countries, but also to provide the most suitable option for a legal regulation that would ensure the broad protection of the rights of social groups that may suffer from discrimination and prejudice or become the victims of hate-motivated attacks. Lithuanian and international legal acts, the relevant legal doctrine, and court practice are analyzed in the article. Keywords: social group; hate crimes; hate speech; equality; prohibition of discrimination. [From the publication]

• Ekonominio nuosmukio poveikis neapykantos veikų tendencijoms / Indrė Isokaitė. Teisė. 2015, t. 94, p. 189-203.
• Konstitucinis lygiateisiškumo principas: samprata ir institucinė lygiateisiškumo apsaugos sistema Lietuvoje / Birutė Pranevičienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2014, 12, p. 161-176.
• Neapykantos kalbos raiška Lietuvos interneto dienraščių publikacijose apie pabėgėlius / Ieva Balsiūnaitė. Žurnalistikos tyrimai. 2016, Nr. 11, p. 78-102.
• Neapykantos kurstymo kvalifikavimas tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje / Klaudija Kačerginaitė, Laurynas Biekša. Jurisprudencija 2021, Nr. 28 (2), p. 405-429.
• Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba: kur prasideda ir kur baigiasi saviraiškos laisvės ribos? / Aurelijus Gutauskas, Žaneta Navickienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2022, 29, p. 74-92.
• Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba: situacijos Lietuvoje apžvalga / Katažyna Mikša, Monika Guliakaitė, Tomas Vytautas Raskevičius. Vilnius : Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2020. 1 pdf (94 p.).
• Rasistiniai išpuoliai, neapykantos nusikaltimai ir incidentai prieš imigrantus Lietuvoje / Liutauras Labanauskas. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 4, p. 283-290.
• The Instigation of hatred: questions of legal evaluation and procedural issues / Dovilė Murauskienė, Raimundas Jurka, Jolanta Zajančkauskienė. Entrepreneurship and sustainability issues. 2020, Vol. 8 (2), p. 896-913.