Nuo kario iki valstybės tarnautojo: bajorų karjeros valstybės institucijose. Augustino Midletono atvejis

LTBiurokratinio aparato formavimosi mastai Abiejų Tautų Respublikoje atsiliko nuo to meto absoliutinėse monarchijose vykusių procesų, tačiau XVIII a. antrojoje pusėje šioje srityje įvyko esminių pokyčių. Palankias karjeros galimybes tiek vietos bajorams, tiek ir imigrantams atvėrė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio pradėta įgyvendinti valstybės valdymo pertvarka ir naujų institucijų kūrimas. Nors patrono ir kliento ryšiai tebesaistė visuomenę, protekcijos ir laidavimai turėjo svarbų vaidmenį, tačiau įgytas išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, imlumas naujoms idėjoms ir nuoseklus išsikeltų tikslų siekis galėjo tapti vienu iš sėkmingos bajoro karjeros garantų. Bene populiariausios institucijos, kuriose valstybinės karjeros laipteliais kopė nemaža dalis Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų ir bajorų atžalų, buvo iždo komisijos. Šios finansų administravimo institucijos su išplėtota struktūra ir personalu atskirai Lenkijai ir Lietuvai buvo įsteigtos 1764 m. įgyvendinant valdovo Stanislovo Augusto inicijuotą valstybės pertvarkos programą (plačiau apie valdymo pertvarką žr. knygos I dalies skyriuje „Valstybės valdymo reforma XVIII a. Konstitucinės monarchijos įtvirtinimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“). Prie valstybės valdymo aparato augimo, atverdamos galimybes platesniems bajorijos sluoksniams siekti visuomeninės karjeros, taip pat prisidėjo ir 1764 m. įsteigtos Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisijos, Nuolatinės tarybos įsteigimas 1775 m. bei jai pavaldžių departamentų kanceliarijų plėtra.Nuolatinės tarybos veiklą 1786-1789 m. laikotarpiu išanalizavęs Aleksanderis Czaja atkreipė dėmesį į spartų šios valstybės institucijos biuro ir kanceliarijos augimą, susijusį su dokumentacijos tvarkymu ir nutarimų įvairiais klausimais rengimu, bei į pasikeitusius tarnybinius santykius tarp centrinės valdžios ir jos žemesniųjų grandžių. Šiuos pokyčius A. Czaja laikė naujo tipo administracijos kūrimu ir netgi įžvelgė naujo valdžios elito, susitelkusio aplink naujas pareigybes ir virtusio atsvara didikų-bajorų opozicijai, formavimąsi Abiejų Tautų Respublikoje. Valstybės institucijų tarnautojų korpuso formavimas atrankos būdu palaipsniui aižė nusistovėjusius patrono ir kliento ryšius bei atvėrė kelius vidutinės bajorijos emancipacijai ir socialiniam aktyvumui. Pareigos, užimamos valstybės administravimo institucijose, kaip ir karjeros galimybės kitose valstybinės valdžios struktūrose, keitė bajorijos mentalitetą, o kartu formavo valstybės stiprinimą palaikančios vidutinės bajorijos sluoksnį. [Iš teksto, p. 305-306]