Valstybės valdymo reforma XVIII a.: konstitucinės monarchijos įtvirtinimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

LTŠiuolaikinėje istoriografijoje, skirtoje XVIII a. paskutiniojo dešimtmečio reformoms, galime išskirti dvi tendencijas. Viena jų, pagrindinį akcentą skirdama nebe vidiniam Lenkijos ir Lietuvos ginčui dėl unijinių santykių išsaugojimo, bet geopolitiniam ir politiniam šių reformų kontekstui, Abiejų Tautų Respubliką traktuoja kaip bendrą politinį kūną, pabrėždama vieningą Lenkijos ir Lietuvos bajorijos pasiryžimą stiprinti valstybės suverenumą ir išsivaduoti iš kaimyninių valstybių „globos“. Tokio požiūrio pavyzdžiu galime laikyti 2018 m. išleistą Baltarusijos valstybingumo istorijos sintezę. Jos autoriai akcentavo, kad net ir Rusijos imperijos protektorato sąlygomis Stanislovui Augustui pavyko sutelkti savo šalininkus Nuolatinėje taryboje ir įgyvendinti reformas ne tik švietimo, bet ir ekonomikos srityje, o pasikeitusi geopolitinė situacija Ketverių metų seimo išvakarėse sudarė puikias sąlygas siekti, kad būtų visiškai panaikintas Rusijos protektoratas ir sugrąžintas valstybės suverenumas. Šis suvereniteto siekis buvo įgyvendintas bendromissusivienijusios karaliaus grupuotės ir reformatorių-patriotų grupuotės pastangomis priimant 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją. Taip, vertinant Gegužės 3 d. konstitucijos reikšmę, akcentuojamas ne Lietuvos unijos su Lenkija klausimas, bet visos valstybės - Respublikos (Речи Посполитой) - suverenumo įtvirtinimas. Žvelgiant į istorinius procesus per to meto geopolitinių iššūkių prizmę, vidinė reformuotos valstybės sąranga, Lietuvos ir Lenkijos institucijų struktūra bei atstovavimo principai tampa antraeiliais dalykais, į kuriuos nesigilinama. Kita tendencija - tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atskirumo, jos statuso „bendrame politiniame Respublikos kūne“ išryškinimas, net ir kalbant apie bendrus visai valstybei procesus.Vienas ryškiausių šiuolaikinės istoriografijos pavyzdžių, lygiavertiškai pristatančių valstybės valdymo reformavimo laikotarpį abiejose valstybės dalyse - Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, yra R. Butterwicko monografija, skirta 1733-1795 m. Abiejų Tautų Respublikos istorijai. Įvertinus istoriografijos įdirbį, šioje knygos „Valdžia, luomas, individas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ dalyje keliamas tikslas yra pažvelgti į Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformą bei konstitucinės monarchijos įvedimo procesą iš Lietuvos bajorijos perspektyvos, siekiant atskleisti, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta vertino paveldimo sosto įvedimo idėją, kokius alternatyvius valstybės ateities kelius matė ir kokius reikalavimus kėlė paveldimam monarchui. Apžvelgdami Ketverių metų seimo (1788-1792) reformų įgyvendinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje procesą, stengsimės įvertinti, kiek giliai Lietuvos bajorija palaikė ir priėmė modernios, centralizuotos konstitucinės monarchijos valdymo formą ir kokiose srityse siekė (jei siekė) išlaikyti senąją tvarką. Tyrime remsimės temos istoriografija, ankstesnių autorės darbų šia tema rezultatais, taip pat gausiais naratyviniais šaltiniais: seimų, seimelių ir kitų centrinės bei lokalinės valdžios institucijų dokumentais, įstatymų projektais, to meto politine publicistika, iš kurios gausos Lietuvos bajorijos laikysenai atskleisti reprezentatyviausi yra Žemaitijos bajoro Mauricijaus Pranciškaus Karpio politiniai tekstai, Prienų ir Gražiškių klebono Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus pamokslai bei Seime pasakytos kalbos.Papildomą šaltinių bazę sudaro to meto politinio gyvenimo lyderių korespondencija, atsiminimai bei kiti rankraštiniai ir publikuoti šaltiniai. Konstitucinės monarchijos įvedimo procesą mėginsime atskleisti pristatydami: 1) Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformos genezę, 2) Čartoriskių Familijos reformų vizijas ir Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo pradžioje įvestus valdymo sistemos pertvarkymus, 3) Ketverių metų seime (1788-1792) svarstytus valstybės pertvarkos projektus, 4) konstitucinės monarchijos įtvirtinimą paskelbus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, 5) konstitucinės monarchijos laikotarpio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymą. [Iš teksto, p. 206-208]