Tikėjimo kasdienybės trikdymai: religija, asmuo ir moralės konstravimas

LTŽmogaus santykis su religija dabartinėje Lietuvoje kartais apibūdinamas kaip formalus, priklausomas nuo Bažnyčios, nepagrįstas asmenine patirtimi ir įsitikinimais. Kritikuojamas ir vyresnių žmonių tikėjimas. Tačiau ką apie savo (o kartu ir kitų) ryšį su religija mano asmuo, kuris lanko bažnyčią, atlieka kitas religines praktikas, pripažįsta Bažnyčios kaip religinės institucijos autoritetą? Nagrinėjant asmens santykį su religija XX a. pabaigoje, straipsnyje analizuojamas jo religijos supratimas ir su dvasininkais bei religine institucija susiję jo tikėjimo trikdymai. Pasirinkus nagrinėti vieną atvejį siekiama atkreipti dėmesį į asmeninį vertinimų kontekstą. Taip norima pažymėti jo, kaip ir daugelio žmonių, požiūrių bei vertinimų, kurie priklauso nuo asmens gyvenimo istorijos, individualumą. Straipsnyje nagrinėjamame tikėjimo apmąstymo pavyzdyje taip pat atskleidžiamas moralinės ir socialinės tvarkos supratimas. [Iš leidinio]

ENThe human relation with religion in Lithuania is sometimes described as formal, dependant on Church, not based on personal experience and beliefs. The belief of elder people is subject to criticism. But what does a person, who goes to the church, who performs other religious practice and accepts Church as the authority of religious institution, thinks about his (and of others) relation with the religion? The article analyses the conception of religion and the belief disturbances associated with priests and religious institution, by exploring relation of human being with religion in the late 20th century. The research of one case helps to pay attention to the context of personal assessment. This helps to emphasize one’s attitude and assessment individuality, which depends on life story of each person. The example of belief contemplation, analyzed in the article, shows the conception of moral and social right.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History