LTIstorijos šaltiniuose užfiksuoti faktai laikui bėgant nesikeičia tačiau kiekviena šaltinių paieška, atranka, išdėstymas, jų teikiamos informacijos analizė bei įvertinimas ir apibendrinimas virsta nauja interpretacija, nauju istorijos pasakojimu. Istorikas, pristatydamas praeities vaizdinį, visada stengiasi prabilti skaitytojams suprantama mokslo kalba net ir tada, kai nagrinėjami tolimos praeities įvykiai. Kita vertus, tokiame tyrėjo elgesyje slypi grėsmė paskęsti tariamai objektyvių ir patvirtintų faktų liūne, nejučia primesti praeičiai savosios epochos realijas ir taip ją modernizuoti. Tuo pat metu negalima neigti modernizacijos vyksmo, reikia stengtis ją suprasti ir suvaldyti. Tačiau lieka klausimas, kaip atskleisti istoriškai vykusį modernizacijos procesą, bet išvengti praeities modernizavimo? Šį klausimą suformuluoti lengviau, nei į jį atsakyti. Rašydami apie Ankstyvųjų moderniųjų laikų istorinį Europos fenomeną - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę, stengsimės šių grėsmių nepamiršti Tokį, seniai pramintą ir patikrintą kelią pasirinkome planuodami šią kolektyvinės monografijos dalį, kurią sudaro du skyriai: „Istoriografinės ir šaltiniotyrinės tyrimo problemos“ ir „Ankstyvųjų moderniųjų laikų valstybės ištakos Europoje: teorinė metodologinė prieiga“.Kolektyvinės monografijos dalis parengta vykdant Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus ilgalaikę programą „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: valdžia, luomas, individas. XIV-XVIII a. istorijos slinktys“. Vienas iš programos tikslų buvo gilesnis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo istorijos pažinimas ir aktualizavimas visuomenei. Tai iš tikrųjų svarbus tikslas, nes Lietuvos visuomenės atminties kultūra tebėra selektyvi, o istorijos vaizdiniai - gana stipriai mitologizuoti. Teorinės Lietuvos valstybingumo raidos problemos vis dar tebėra nepakankamai tyrinėtos, per mažai susietos su tarptautine istoriografija. Viena svarbių šios situacijos priežasčių yra tai, kad ne visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos laikotarpiai ir problemos yra tolygiai ištirti. [Iš teksto, p. 130-131]