LTStraipsnyje aptariama, kaip kritinė teorija aiškina mesianistinius ir net mistinius, ezoterinius transcendencijos lūkesčius ir estetinius transcendavimo veiksmus, kuriuos mes galime sieti su meninės kūrybos, vilties ir revoliucijos, sektantinio mesianizmo vardais. Klausiama, kaip šis transcendavimo veiksmas pasireiškia žydų ir lietuvių mesianizme, žydų ir lietuvių literatūroje. Straipsnyje nagrinėjamas kritinės teorijos žvilgsnis į kabalą, mesianizmą ir okultizmą, atspindėtą W. Benjamino, T. Adomo ir G. Scholemo susirašinėjimuose bei E. Blocho raštuose. Atskirai svarstomas to paties laikotarpio lietuviškasis O. Milašiaus mesianizmas, stokojęs revoliucinės potencijos refleksijos nei svarstoma, kaip mistinis vilties vaizdas buvo perteiktas lietuviškojo maginio realizmo J. Skablauskaitės tekstuose, kuri iki šiol nagrinėjama hermetiškai uždaruose literatūros kritikos tekstuose, nerandant jiems politinio ar mesianistinio konteksto. Esminiai žodžiai: mesianizmas, kabalistika, anarchistinis misticizmas, maginis realizmas, vilties principas, kritinė teorija, okultizmas. [Iš leidinio]
ENThe purpose of the article is to discuss how critical theory explains the messianic and even mystical, esoteric expectations of transcendence that we can associate with the names of hope, revolution and sectarian movement. Mystical transcendence is analogous to aesthetic transcendence and/or a transcendending and explains a way of encountering the new that is beyond our knowledge and even experience. Messianic (G. Scholem) and aesthetic (T. Adorno) transcendence mean the denial of existing orders, are antagonistic and heretical statements and arts. We ask how these metaphors of hope and aesthetics are manifested in Jewish and Lithuanian messianism, and in Jewish and Lithuanian literature. The article examines the approach of critical theory to Kabbalah, messianism and occultism, reflected in the correspondence of W. Benjamin, T. Adorno and G. Scholem and the philosophy of E. Bloch. The Lithuanian messianism of O. Milašius of the same period, which lacked the reflection of revolutionary potential, is examined separately. He understood the political role of messianism and heresy, which is also presented in works of art. It is also told how the mystical image of hope was conveyed in J. Skablauskaites Lithuanian magical realism texts, which until now is examined in hermetically closed literary criticism texts, which find neither a political nor a messianic context for them. Keywords: messianism, cabalistic, anarchist mysticism, magical realism, principle of hope, critical theory. [From the publication]