Senovės graikų ezoterizmas ir jo pavidalai Platono mąstyme

LTStraipsnis skiriamas ezoterizmo fenomeno (ar, tiksliau tariant, fenomenų) egzistavimo ir apraiškų senovės graikų kultūroje ir filosofiniame mąstyme problemai. Aptaręs tam tikrus preliminarius metodologinius klausimus, susijusius su pačiu terminų „ezoterinis“ ir „ezoterizmas“ supratimu bei korektišku vartojimu senovės graikų kultūros ir filosofijos kontekste, - ir ypač su paties ezoterizmo fenomeno egzistavimo senovės graikų pasaulyje problema, autorius atkreipia dėmesį į skirtingus senovės graikų kultūroje ir filosofijoje atrandamus šio fenomeno pavidalus bei apraiškas, įvesdamas skirtį tarp pirmojo tipo ezoterizmo, arba ezoterizmo A, ir antrojo tipo ezoterizmo, arba ezoterizmo B. Ši skirtis yra daroma remiantis ne ezoterinio žinojimo turiniu, bet atsižvelgiant į tai, kas trukdo prieiti prie žinojimo šaltinio. Pirmasis ezoterizmo pavidalas yra apibrėžiamas remiantis tam tikro konvenciškai steigto kodo, skirto apsaugoti ezoterinį žinojimą nuo neautorizuoto potencialių įsibrovėlių, kurie nėra įšventinti į žinojimo slėpinius, įsilaužimo, identifikavimo ar įtariamo egzistavimo faktu.Antrasis ezoterizmo pavidalas yra apibrėžiamas atsižvelgiant į savaiminį informacijos šaltinio nesuprantamumą, nulemtą paties žinojimo turinio, kuris nėra apsaugotas kodo, bet tiesiog šiaip yra labai sunkus suvokti, prigimtinio neprieinamumo. Autorius, pateikdamas keletą pavyzdžių iš Platono dialogų korpuso, parodo, kaip šios ezoterinio žinojimo atmainos - tiek gryna, tiek mišria jų forma - yra instancijuotos skirtingais konkrečių Platono tekstų atvejais. Daroma išvada, kad šio tyrimo, skirto graikiškojo ezoterizmo daugialypumui atskleisti, rezultatai gali būti naudingi siekiant užkardyti nevykusius ir nepagrįstus su- bendrinimus, kurie yra dažni šiuolaikiniuose ezoterizmo fenomeno tyrimuose. Esminiai žodžiai: ezoterizmas, senovės graikų kultūra, senovės graikų filosofija, Platono dialogai. [Iš leidinio]

ENThe article is dedicated to the problem of existence and manifestations of phenomenon (or, rather, phenomena) of esotericism in ancient Greek culture and philosophical thought. After discussing some preliminary methodological issues related to the understanding and correct usage of the very terms “esoteric” and “esotericism” in the context of ancient Greek culture and philosophy, especially the problem of the very existence of this phenomenon in the ancient Greek world, the author draws attention to the different varieties and manifestations of this phenomenon that we find in ancient Greek culture and philosophy, distinguishing between what he calls an esotericism of the first type, or esotericism A, and an esotericism of the second type, or esotericism B. This distinction is made not in terms of the content of esoteric knowledge, but in terms of what impedes the access to the source of knowledge. The first form of esotericism is defined in relation to the existence of some (identified or suspected) conventionally established code intended to protect a source of esoteric knowledge against unauthorized access by potential uninitiated intruders. The second form of esotericism is defined in relation to some inherent obscurity of a source of information caused by natural inaccessibility of the difficult subject matter of that knowledge which is not protected by a code but is simply very difficult to understand.The author, presenting a few examples drawn from the corpus of Platonic dialogues, shows how these two varieties of esotericism, in their pure and mixed form, are instantiated in different cases of concrete Platonic writings. A conclusion is drawn that the results of this research into the multiple character of ancient Greek esotericism might be useful in our attempts at prevention of undue and ungrounded generalizations that are common in current scholarship dedicated to the phenomenon of esotericism. Keywords: esotericism, ancient Greek culture, ancient Greek philosophy, Platonic dialogues. [From the publication]