Sutartinės dainininkų lūpose : liaudies terminų reikšmės ir prasmės

LTLiaudies terminologija etnomuzikologams – tai ne tik vaizdingi tarminiai žodžiai ar išsireiškimai, bet ir sąvokos, tiksliai nusakančios kūrinio atlikimo būdus, balso tembro specifiką ir pan. Galima prielaida, kad tradicijoje ilgiausiai ir galbūt tvirčiausiai gyvavęs reiškinys pasižymi didžiausiomis liaudies terminų atsargomis. Tai rodytų itin gausūs sutartinių atlikimo būdų, atlikėjų funkcijų, bendro muzikos skambesio ir kitų parametrų liaudiški apibūdinimai. Sutartinių atlikėjų terminai, autorės manymu, nelaikytini grynai “lietuviškais”, atspindinčiais tik lietuvių polifonijos specifiką. Daugelis jų yra universalūs, išreiškiantys pagrindinius polifoninės muzikos komponavimo principus. Tuos pačius kūrybos dėsnius randame ne tik įvairių tautų vokalinėje ir instrumentinėje polifonijoje, bet ir kompozitorių kūriniuose. Tyrinėjimo objektu pasirinkti ne visi liaudies terminai, nusakantys sutartinių atlikimo ypatybes, bet visų pirma tie, kuriuose autorė įžvelgė tam tikrą universalumą. Tai leido sutartines tirti ir profesionalios, ir archajinės polifonijos plotmėje, kurioje atsiskleidė stulbinantys panašumai arba net ir tapatumai. Akivaizdžiai išryškėjo tie patys muzikos organizavimo („sekiojimo“, „mėgdžiojimo“), balsų koordinavimo ir kiti principai. Ypatingas dėmesys skirtas sutartinių ir analogiškų polifoninių kūrinių muzikos darnos klausimui. Iškelta prielaida, kad sutartinės kitados galėjusios būti svarbia senosios religinės muzikinės praktikos dalimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sutartinės; Sutartinių atlikėjai; Sutartinių atlikimas; Polyphonic folk songs; Sutartines; Sutartines performers; Sutartines performing.

ENFolk terminology for ethno musicians is not only picturesque dialectal words and phrases, but also definitions, exactly defining manners for performance of song, specifics of voice timbre etc. It may be assumed that a phenomenon preserved in tradition for the longest time has the biggest resources of folk definitions. It seems to be plenty of manners for performance of sutartines, folk definitions of music sounds and other parameters. The author thinks that definitions of performers of sutartines are purely “Lithuanian”, reflecting specifics only of Lithuanian polyphony. Many of them are universal, expressing fundamental principles for composition of polyphonic music. The same laws of creative work one may found not only in vocal and instrumental polyphony of various nations but in works of composers as well. The research involved not all folk definitions, defining properties for performance of sutartines, but firstly theses, the author envisaged appropriate universality. This enabled to investigate sutartines at the scope of professional and archaic polyphony, where spectacular similarities and identities have been disclosed. The same principles for music organizing (”tracking”, “imitation”), coordination of voices etc. have been noticeably highlighted. A particular attention has been paid towards listening of scales of sutartines and analogous polyphonic music. An assumption has been admitted that sutartines in the past could serve as an important part for practice of ancient religious music.