(Ne)žinomas kapinynas Latako gatvėje, Vilniuje

LTVienas iš esminių klausimų, tyrinėjant pereinamojo iš pagonybės į krikščionybę laikotarpio kapinynus, yra krikščioniškų laidosenos bruožų išskyrimas. Kuriuos iš jų galima priskirti krikščionybei, o kuriuos pagonybei? XIII-XIV a. vienas iš išskirtinių miesto kapinynų bruožų yra tas, kad laidosenoje atsispindi tiek pagonybės, tiek krikščionybės reliktai. Laidosena perteikia sudėtingą ir ilgą perėjimo iš pagonybės j krikščionybę laikotarpį. To laikotarpio pagrindiniuose etninės Lietuvos centruose - Kernavėje ir Vilniuje - aptikti laidojimo paminklai, kuriuose mirusieji laidoti nedeginti. Ir tai anksčiau nei prieš 100 metų iki oficialaus Lietuvos katalikiškojo krikšto. Tokia situacija stebima tik miesto kapinynuose, o periferijoje nedegintų mirusiųjų laidojimas plito kartu su katalikybe. XIII-XIV a. yra vienas iš įdomiausių ir sudėtingiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Šiuo tarpsniu senąjį pagoniškąjį tikėjimą keitė naujasis - krikščionybė. Kartu keitėsi ir požiūris į pomirtinį pasaulį bei laidosenos tradicijas. Besiskverbiant naujajai religijai, pagoniškasis tikėjimas neskubėjo užleisti savo pozicijų - pagoniški reliktai dar ilgą laiką atsekami to meto laidosenoje, ypač periferiniuose laidojimo paminkluose.Šio laikotarpio kontekste svarbią vietą užima miesto kapinynai - Kriveikiškio Kernavėje ir Bokšto gatvės kapinynas Vilniuje. Tam pačiam pereinamajam laikotarpiui priskiriamas ir Latako gatvės Vilniuje kapinynas. Šio kapinyno archeologinius tyrimus nuo pat pradžių persekiojo nesėkmės-didžioji kapinyno dalis buvo brutaliai nukasta ekskavatoriumi, ataskaita parašyta tik apie dalį tyrimų, be pėdsakų dingę beveik visi radiniai. Tačiau tai, kas išliko, yra labai svarbu pereinamojo laikotarpio laidosenos tyrimams. Tuo labiau kad keliuose darbuose, nagrinėjančiuose minimo laikotarpio laidosenos ypatumus, šio kapinyno medžiaga yra disponuojama, nors pats kapinynas atskiros publikacijos taip ir nesulaukė. Šis straipsnis - tai pirmasis bandymas įtraukti į mokslinę apyvartą unikalaus archeologijos paminklo - Latako gatvės kapinyno - medžiagą, naudojant platesnį kontekstą, patikslinant konfesinę priklausomybę ir chronologiją. Reikšminiai žodžiai: laidosena, Viduramžiai, kapinynas, krikščionybė, šventorius. [Iš leidinio]

ENThe period of the transition from paganism to Christianity, when centuries-old world-views were replaced by new ones, is one of the most interesting and controversial issues in Lithuanian history. At the same time, changes took place in burial practices. Archaeology takes precedence in this area, because written records are almost non-existent. Therefore the discovery of each new monument, as well as the ‘resurrection’ of old research, is especially important for research into this important period in the history of the Grand Duchy of Lithuania. The burial site on Latako Street was explored in 1980, but it has not yet received wide publicity. Although the archaeological exploration of the cemetery was conducted in adverse conditions, and only a partial report was issued, most of the finds discovered by the author have disappeared (most archaeological finds discovered during the excavations disappeared in the process of the various reorganisations of the Institute for Monument Restoration and Design, and during its relocation). Still, the material from this research attracted the attention of researchers into Vilnius’ history. Some authors have referred to the cemetery on Latako Street in the context of the cemetery on Bokšto Street, which is a short distance away, and is attributed to the same transitional period, with some attempts being made to conflate the two burial sites.The author of this article, however, holds the view that the burial practices featured in the cemetery on Latako Street, such as the very regular orientation of inhumation graves, the scarce grave goods, burials in coffins with iron nails, and interment in crypts, suggest that this burial site should be dated to a later period than the burial site on Bokšto Street. The cemetery on Latako Street reflects strict and well-established features of Christian burial practices, and can reasonably be connected with graves in the churchyard of the Church of St Nicholas (Dormition). These graves are linked to the Orthodox community of Vilnius, and the cemetery was in use from the turn of the 15th century to the 16th century. Acknowledgment. I would like to express my gratitude to Gediminas Gendrenas, a researcher of the cemetery on Latako Street, for the opportunity to make use of grave descriptions, for the archaeological explorations conducted in adverse conditions, and for the valuable information about this unique archaeological monument collected under those conditions. [From the publication]