Nematoma minia: suardyti palaidojimai Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje

LTBažnyčių kriptų ir jų šventorių archeologiniuose tyrimuose suardytų palaidojimų registruojama itin dažnai ir gausiai, tačiau visapusiškos jų analizės vis dar stokojama. Archeologai ir antropologai suardytus palaidojimus vertina kaip neinformatyvius ir netekusius svarbios kontekstinės informacijos; didesnis dėmesys tenka nesuardytiems, t. y. individualiems, palaidojimams, jų tyrimams ir tolesnėms interpretacijoms. Nepelnytai ignoruojami duomenys iš suardytų palaidojimų gali reprezentuoti kur kas didesnį palaidotųjų skaičių ir reikšmingai papildyti žinias apie demografinius rodiklius, mirštamumų, ligas ir fizinį bendruomenės išsivystymų. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti suardytų palaidojimų specifikų, tyrimų galimybes ir aptarti tokių duomenų svarbų. Atvejo analizei pasirinkti 2019-2020 m. vykę Kėdainių miesto evangelikų reformatų bažnyčios kriptos antropologiniai tyrimai, kurie buvo tarptautinio projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms" dalis. Pirminės apžiūros metu paaiškėjo, kad dviejose kriptose vyrauja suardyti palaidojimai, datuojami XVII-XVIII amžiais. Nustatyti mažiausiai 73 asmenų palaikai; dauguma jų-vyresnio amžiaus vyrai ir nesuaugę individai. Rekonstruotas vidutinis vyrų ir moterų ūgis. Dažniausiai registruoti patologiniai kaulų pokyčiai sietini su mitybos sutrikimais, įvairiais uždegimais, infekcijomis ir traumomis. Nors ir esant ribotam archeologiniam kontekstui, skirtingam palaikų išlikimo lygiui ir individualios charakteristikos trūkumui, suardytus palaidojimus kriptose verta laikyti svarbiu informacijos apie evangelikų reformatų bendruomenę Kėdainiuose XVII-XVIII a. šaltiniu. Reikšminiai žodžiai: suardyti palaidojimai, bažnyčių kriptos, evangelikai reformatai, bioarcheologija, Kėdainiai. [Iš leidinio]

ENUnsurprisingly, disarticulated burials come from different archaeological contexts, and ecclesiastical spaces are no exception; however, the lack of a comprehensive analysis of commingled remains is troubling. Archaeologists and anthropologists consider commingled remains less valuable and of limited context; more attention is paid to undisturbed burials, i.e. individual burials, and their research and interpretation. Indeed, data from disarticulated burials, which are usually not considered, can cover a much larger number of burials, and can therefore contribute significantly to understanding demographic trends, mortality, morbidity and physical development. However, it should be acknowledged that such data are less integral and rather limited: for instance, it is difficult to determine the prevalence of specific pathologies in different age groups and sexes. Nevertheless, commingled remains sometimes serve as the only source of information about burials; indeed, in some cases the number of individuals in disturbed burials exceeds the articulated ones, which may be more representative of the entire buried population. This article presents an anthropological investigation carried out in the crypt of the Evangelical Reformed Church in Kėdainiai in 2019 and 2020, within the framework of the international project ‘The Preservation and Adaptation for Tourism of the Heritage of the Radziwiłł Dukes in Kėdainiai and Nesvizh’. Commingled remains, dating from the 17th and 18th centuries, were discovered in two crypts. The remains of at least 73 people were recorded, including mostly elderly males and young individuals.The data collected indicated that, despite being a privileged group in the town of Kėdainiai, members of the Evangelical Reformed Church experienced serious health issues and various diseases. Adult individuals of a higher socio-economic status were subject not only to a range of infectious diseases (19 cases, or 33%) and traumatic events (13 cases, or 23%), but also displayed features of their privileged life relating to high levels of consumption of meat and alcohol (two cases of gout, and one case of DISH). Meanwhile, a long-lasting shortage of vitamins and microelements in the diet of younger members of society, infants and children below three years of age was identified (pathological changes relating to scurvy and rickets were observed in 14 individuals). Insufficient exposure to the sun, malnutrition and excessive clothing might have impacted the prevalence of rickets among the youngest members of the Evangelical Reformed Church of Kėdainiai in the 17th and 18th centuries. It is highly probable that a higher social status was not always advantageous, but conversely could have required compliance with certain social norms relating to dietary habits, clothing, and the feeding and care of infants. [From the publication]