Ikiteisminio tyrimo planavimo reikšmė tiriant šiuolaikines nusikalstamas veikas

LTPraėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įsigaliojimo, matyti akivaizdūs teisinio reguliavimo ir taikymo pokyčiai ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimo srityje. Įdiegtas naujas baudžiamojo proceso veiklos modelis, paremtas tinkamu ikiteisminio tyrimo pradžios įprasminimu, ikiteisminio tyrimo subjektų įgaliojimų pergrupavimu, kardomųjų priemonių reglamentavimo ir taikymo praktika ir kitais aspektais. Tačiau per visą šį laikotarpį nebuvo atitolta nuo ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimo efektyvinimo – ne tik implikuoti teisinio reguliavimo pokyčiai, tačiau ieškota ir organizacinių, taktinių, vadybos, technologinių instrumentų, užtikrinančių organizavimo gerinimą. Ikiteisminio tyrimo planavimas – vienas iš ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimo vadybos organizacinių sudedamųjų elementų, palengvinančių ikiteisminį tyrimą ir apsaugančių nuo nepamatuoto, nekokybiško ir formalaus tyrimo atlikimo. Straipsnyje nagrinėjamos konceptualizuotos ikiteisminio tyrimo planavimo nuostatos daugiau dėmesio skiriant planavimo turiniui, kai tiriamos šiuolaikinės nusikalstamos veikos, kurių tyrimas nulemtas naujų įvykių, situacijų ir aplinkybių, ne visada pažymėtų tradicinėse nusikalstamų veikų tyrimo metodikose. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriant šiuolaikines nusikalstamas veikas planavimas jau nebelaikomas siauru specializuoto žinojimo lauku, jis yra daugiadalykė kategorija, užtikrinanti kokybišką, kryptingą ikiteisminį tyrimą ir garantuojanti sėkmingą bylos baigtį. Reikšminiai žodžiai: ikiteisminis tyrimas; ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimas; planavimas. [Iš leidinio]

ENTwo decades after the entry into force of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, obvious changes in legal regulation and application in the field of the organization of pre-trial investigation activities are visible. A new model of the criminal process activity was introduced, based on the appropriate interpretation of the beginning of the pre-trial investigation, the regrouping of the powers of the subjects of the pre-trial investigation, the practice of the regulation and application of pre-trial measures, and other aspects. However, during this entire period, there was no distance from the optimization of the organization of pre-trial investigation activities – not only were changes in the legal regulation implied, but organizational, tactical, managerial and technological instruments were also sought to ensure the efficiency of the organization. Pre-trial investigation planning is one of the managerial organizational components of the organization of pre-trial investigation activities, which amortize the pre-trial investigation and protect against unmeasured, low-quality and merely formal investigation. This article examines the conceptualized provisions of pre-trial investigation planning, paying more attention to the content of planning when modern criminal acts are investigated, the investigation of which is conditioned by new events, situations and circumstances that are not always noted in traditional crime investigation methodologies. The results of this study show that planning in the investigation of modern criminal acts has left the narrow field of specialized knowledge and has become a multidisciplinary category, thus ensuring a high-quality, targeted pre-trial investigation and guaranteeing a successful outcome of pre-trial investigation. Keywords: pre-trial investigation; organization of pre-trial investigation; planning. [From the publication]