Kompleksinės kliūtys vyresnio amžiaus asmenų užimtumui: įveikimo priemonės ir jų tobulinimo galimybės

LTSparčiai senstančios Lietuvos visuomenės raidos kontekste yra svarbu šalies mastu kurti sąlygas efektyviau panaudoti vyresnio amžiaus asmenų potencialą, kartu ir užimtumo srityje. Nors vyresnių Lietuvos gyventojų užimtumo lygis yra didesnis nei ES vidurkis, vyresnio amžiaus asmenys lieka pažeidžiama darbuotojų grupe, ypač krizių darbo rinkoje akivaizdoje. Jų pasitraukimą iš darbo rinkos lemia darbo rinkos poreikių neatitinkanti kvalifikaciją / išsilavinimas, sveikata, nepalankios darbo sąlygos ir kiti užimtumo galimybes mažinantys veiksniai, kurie neretai pasireiškia vienu metu. Pasitraukusiems iš darbo rinkos vyresniems darbuotojams grįžti į darbo rinką taip pat yra sudėtinga. Vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimo iš darbo rinkos kompleksinės priežastys numato kompleksinį jų sprendimą, tačiau kol kas šalies vyresnio amžiaus gyventojų politikoje integralus požiūris į užimtumo galimybių stiprinimą nėra pakankamai išplėtotas, o atskirų priemonių taikymas priskirtas tam tikrų institucijų kompetencijai. Straipsnio tikslas – įvertinti dabartinės gyventojų užimtumo politikos institucinės infrastruktūros pajėgumą reaguoti į kompleksines vyresnio amžiaus asmenų užimtumo kliūtis ir nustatyti aktualias institucinio bendradarbiavimo plėtros kryptis šioje srityje. Straipsnyje remiantis naujausia statistine ir analitine informacija identifikuojamos aktualios šalies vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo ir nedarbo tendencijos, išskiriami pagrindiniai jų pažeidžiamumą darbo rinkoje lemiantys veiksniai. Analizuojamos šiuo metu nedirbantiems vyresnio amžiaus asmenims taikomos užimtumo priemonės, įgyvendinamos Užimtumo tarnybos. Analizės pagrindu pateikiama taikomų priemonių tobulinimo pasiūlymų, ypatingą dėmesį skiriant institucinio bendradarbiavimo plėtrai teikiant kompleksines integracijos paslaugas.Pagrindiniai žodžiai: vyresnio amžiaus asmenys, užimtumas, užimtumo rėmimo priemonės, tarpinstitucinis bendradarbiavimas. [Iš leidinio]

ENIn the context of the rapidly ageing Lithuanian society, it is important to create the conditions for the effective use of the potential of older people, including the sphere of employment. Although the employment rate of older Lithuanians is higher than the EU average, older people remain a vulnerable group of workers, especially in the face of labour market crises. The withdrawal from the labor market is attributable to inadequacies in qualifications or education that fail to align with the exigencies of the labor market, compromised health, adverse working conditions, and assorted factors concomitantly diminishing employment prospects. Reintegration into the labor market poses a formidable challenge for older individuals who have previously disengaged from it. The complex causes of older people’s exit from the labour market imply a comprehensive solution, but so far the country’s policies for older people have not sufficiently developed an integrated approach to enhancing employability, and the application of pesonalised measures is the responsibility of particular institutions. The aim of the article is to assess the capacities of the current institutional infrastructure of public employment policies to respond to complex obstacles to the employment of elderly individuals and to identify relevant directions for the development of institutional collaboration in this sphere. Based on the latest statistical and analytical information, the paper identifies the current trends in employment and unemployment of the country’s elderly population and identifies the main factors determining their vulnerability in the labour market. It analyses the employment measures implemented by the Public Employment Service for currently unemployed older people.Based on the analysis, proposals are presented for the improvement of the measures in place, with particular emphasis on the development of institutional cooperation in the provision of comprehensive integration services. Keywords: older people, employment, employment support measures, interinstitutional cooperation. [From the publication]

• Employment at 55+: do we want to work longer in Lithuania? / Kristina Zitikytė. Ekonomika. 2020, t. 99 (1), p. 50-68.
• Integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizavimo modelis Lietuvoje disertacija / Renata Kudukytė-Gasperė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. 308 p.
• Labor market participation of older workers in Lithuania: factors affecting employment in old age : disertacija / Kristina Zitikytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 247 p.
• Lithuanian welfare system in times of recent crisis / Jolanta Aidukaitė, Julija, Moskvina, Daiva Skučienė. Challenges to European welfare systems. Cham: Springer, 2016. P. 419-441.
• Longer working lives - what do they mean in practice - a case of the Baltic countries / Jolanta Aidukaitė, Inga Blažienė. International journal of sociology and social policy. 2022, Vol. 42, iss. 5/6, p. 526-542.
• Senėjanti visuomenė: kaip mes pasirengę? / Daiva Skučienė, Algirdas Bartkus, Julija Moskvina, Austė Uleckienė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 332 p.
• Tarpinstitucinis bendradarbiavimas atvejo vadybos procese, teikiant pagalbą socialinę riziką patiriančioms šeimoms / Edita Nikolajenko, Viktorija Raudytė. Tiltai 2023, Nr. 1 (90), p. 128-146.