LTStraipsnyje Bitės Vilimaitės novelės vertinamos bendrame lietuvių novelistikos kontekste. Rašytojos novelių temos, problemos, prasminės linijos ir pasakojimo ypatumai matomi kaip vieninga kūrybinė visuma. Didžiausias dėmesys sutelkiamas į mažą estetinę formą (noveletę), todėl ypač reikšminga tampa kiekviena metafora, metonimija, palyginimas. Dialogas veikėjų charakterius ir tarpusavio santykius dažniausiai atskleidžia kaip nesėkmingus. Apskritai B. Vilimaitės pasakojime išskirtinė yra visa nekalbinė medžiaga - potekstė, nutylėjimai, pauzės (vadinamos „baltosios dėmės“). Ir visa tai prasminga. Šios autorės lakoniškos novelės su elipsėmis, nutylėjimais ir daugiaprasmėmis "baltosiomis dėmėmis“ itin išsiskyrė sovietinės prozos kontekste. B. Vilimaitės novelių centre - moterys ir jų likimai. Jie siejami įvairiais - kraujo, dvasinės giminystės, artumo ar trumpalaikės, bet lemtingos pažinties - saitais. Jos kuriami veikėjų paveikslai yra daugiaprasmiai ir aktualizuoja tam tikrus moters kasdienio gyvenimo vaidmenis. Novelių prasminio klodo formuojama struktūra akivaizdžiai atspindi moters psichologinę prigimtį. Labiausiai B. Vilimaitei rūpi silpno, skriaudžiamo ar kitaip pažeisto žmogaus likimas. Reikšminiai žodžiai: Bitė Vilimaitė, lietuvių literatūra, novelė, potekstė, pauzės ir nutylėjimai, literatūrinis kontekstas, moterų likimai. [Iš leidinio]
ENIn the article, Bitė Vilimaitės novellas are discussed in the general context of Lithuanian novellas. The themes, problems, semantic lines and narrative peculiarities of the writer’s novellas are seen as a creative whole. Close attention is focused on a small aesthetic form (novelette), therefore every metaphor, metonymy, and simile becomes especially significant. Dialogue usually reveals the characters’ personalities and relationships between them as unsuccessful. In general, all the nonverbal material in Vilimaitės narrative is exceptional - subtext, implications, pauses (so-called “blank spots”). And it all makes sense. The writer’s laconic novellas with ellipses, implications and ambiguous “blank spots” stood out in the context of Soviet prose. Bitė Vilimaitės novellas focus on women and their fates. They are connected by various bonds - blood, spiritual kinship, closeness or short-term but vitally important relationships. The portraits of the characters she creates are multifaceted and give substance to certain roles in a woman’s everyday life. The structure formed by the meaningful layer ofthe novellas reflects the psychological nature of the woman. The writer is mostly concerned with the fate of a weak, abused or otherwise hurt person. Keywords: Bitė Vilimaitė, Lithuanian literature, novella, subtext, pauses and implications, literary context, women’s fates. [From the publication]